Šakių rajone skurdo tema išlieka aktuali, o naujausi duomenys rodo, kad sunkiau gyvena 25,1 proc. rajono gyventojų. Tai reiškia, jog su finansiniais sunkumais susiduria kas ketvirtas žmogus. Didžiausias skurdo mastas fiksuojamas kaimiškose vietovėse.
Kasdienius šakiečių iššūkius geriausiai žino Šakių „Maisto banko“ skyriaus komanda. Čia pagalba maistu teikiama daugiau nei 1600 rajono gyventojų, o skyriaus koordinatorė Audra Atažanovienė sako, kad paramos prašantys žmonės labai įvairūs.
„Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui, senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto. Remiame ir dirbti negalinčius asmenis – dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys. Taip pat – nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus“, – pasakoja A. Atažanovienė ir priduria, kad pirmą kartą į atiduotuvę atėję žmonės gėdijasi skurdo, dažnai sulaukiama ir klausimo, ar maisto produktus tikrai galima rinktis. Paramą gavusieji būna labai dėkingi, džiaugiasi, kad bent ateinančią savaitę nereikės jaudintis, ką vaikams padėti ant stalo.
Nors į „Maisto banko“ atiduotuvę atvyksta žmonės iš viso rajono, matomas labai didelis atotrūkis tarp skurdo mieste ir kaimuose. Jei Lietuvos miestuose žemiau skurdo ribos gyvena 18 proc. gyventojų, kaimuose – net 29,4 proc. Ši tendencija aiškiai atsispindi ir Šakių rajone. Į „Maisto banką“ paramos užsuka daug daugiau žmonių iš rajono, iš kaimų nei iš paties Šakių miesto. Dažniausiai pagalbos ieško vienišos mamos ir gausesnės šeimos.
„Dažniausiai iš rajono pas mus atvažiuoja mamos. Yra vienišų mamų, kurios vienos augina kelis vaikus. Padedant „Maisto bankui“ jos gali bent truputį pataupyti ir vaiką išleisti į būrelį ar tiesiog batus nupirkti. Taip pat turime nemažai šeimų, kuriose tėtis dirba, mama namuose su vaikais – tokios šeimos neišrankios, tinka visas maistas, kurį tą dieną turime savo atiduotuvėje“, – pasakoja skyriaus koordinatorė. Rajone nemažai ir remtinų senjorų, tačiau jiems paramą gauti sunkiausia, nes iki atiduotuvės atvažiuoti neturi galimybių, todėl dažniausiai jie prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos.
„Toliau gyvenantys neretai išvis nesikreipia pagalbos, kad ir kaip skurdžiai gyvena, todėl pasidaro liūdna pagalvojus, kiek vienišų, sunkiai judančių senolių, kurie atokiuose kampeliuose gyvena visų užmiršti“, – sako A. Atažanovienė.
Atokesnėse rajono vietovėse gyvenantiems žmonėms didelis iššūkis yra susisiekimas – senjorams tenka pėsčiomis pasiekti stotelę ir su nešuliais grįžti namo, o vasarą ar vaikų atostogų metu daliai gyventojų pagalbą pasiekti dar sunkiau dėl transporto stokos. Pasak skyriaus koordinatorės, ji stengiasi prisitaikyti prie žmonių galimybių, tačiau visų poreikių aprėpti neleidžia riboti ištekliai.
Prie skurdo mažinimo ir „Maisto banko“ veiklos gali prisidėti kiekvienas – savanoriaudamas, aukodamas ar skirdamas 1,2 proc. GPM.
„Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo daugiau nei 6 tūkst. tonų gero maisto ir juo padeda net 232 tūkst. stokojančių žmonių – kas dvyliktam šalies gyventojui.
Eduardas iš Griškabūdžio:
