Pavasarį padaugėja žmonių, kurie su metalo detektoriais ieško po žeme besislepiančių daiktų. Šį kartą apie lobių ieškotojus ir galiojančią tvarką teiraujamės Kultūros paveldo specialistų. Mat nors metalo detektorių įsigyti gali bet kuris norintis, tačiau reikia žinoti vietas, kuriose naudoti šį prietaisą draudžiama, nes metalo detektoriumi negalima tikslingai ieškoti daiktų, turinčių kultūrinę vertę.
Šį kartą su Kultūros paveldo departamento (KPD) Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūte kalbamės apie metalo ieškiklių naudojimą. Pasak pašnekovės, praėjusiais metais nuveikta tikrai nemažai.
„Pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad vis tik švietėjiškas tiek paties KPD specialistų, tiek ir kitų toje srityje besidarbuojančių įstaigų ir srities žinovų darbas tikrai duoda vaisių – asmenys vis dažniau kreipiasi šiuo atveju į Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus specialistus, norėdami pristatyti, jų teigimu, atsitiktinai rastus archeologinio pobūdžio radinius įvertinimui“, – sako V. Kasperavičiūtė.
Ji informuoja, kad pernai buvo atneštos archeologinės vertybės, kurios po atskiro Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos (KKVVK) pasisakymo dėl jų neabejotinų verčių buvo perduotos saugoti Merkinės krašto, Alytaus kraštotyros muziejams, žemaičių muziejui „Alka“. Vertybės buvo aptiktos Lazdijų ir Šalčininkų r. savivaldybių teritorijose bei Varėnos mieste. Tarp perduotų vertybių – metalo dirbinių fragmentai, akmeninis kirvukas, titnago dirbiniai ir kt.
„Tačiau jei KKVVK pasisako, kad įvertinimui perduotas daiktas neturi pakankamos vertės, jis grąžinamas jį pristačiusiam asmeniui ir neribojama juo laisvai disponuoti“, – primena V. Kasperavičiūtė ir priduria, kad pernai KKVVK buvo teiktas 431 toks radinys.
„Bet kokiu atveju asmuo rastą manomai archeologinio pobūdžio vertybę turi į artimiausią KPD teritorinį skyrių atnešti per savaitę bei pateikti tam tikrą informaciją, t. y. savo vardą ir pavardę, kokiomis aplinkybėmis ir kur ją rado, kadangi tai reikšminga informacija siekiant gauti moksliniam pažinimui vertingų duomenų, – sako V. Kasperavičiūtė. – Yra, pavyzdžiui, pasitaikęs atvejis, kai asmuo atnešė manomai archeologinio pobūdžio vertybę, rastą atvežto žvyro krūvoje. Tada Alytaus–Marijampolės TS specialistai paprašė jo pasidomėti, iš kokios vietovės minėtas žvyras buvo atvežtas.“
Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė informavo, kad Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, turinčių archeologinį reikšmingumą, Alytaus ir Marijampolės regionuose priskaičiuojama per 400. Čia uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. D. Pavalkio nuotr.
V. Kasperavičiūtė primena, kad asmuo, atsitiktinai radęs archeologinį radinį net ir savo privačiame sklype, negali juo disponuoti (nebent jį įgijęs teisėtai), kadangi LR Konstitucija nurodo: „Archeologiniai radiniai – valstybės nuosavybė: Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, archeologiniai radiniai (tyrimų metu ar kitaip rasti daiktai, turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę) yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatūs.“
„Deja, vis dar esama ir neatsakingų piliečių, kurie naudoja metalo ieškiklį neleistinai kilnojamųjų kultūros vertybių paieškai ir vėliau, jas radę, nesivadovauja teisės aktais ir neperduoda jų KPD specialistams. Tokiu būdu prarandama kontekstinė informacija, radiniai tampa tik „muziejinėmis įdomybėmis“. Tikri archeologiniai tyrimai fiksuoja viską, o radėjai tik patį radinį“, – sako V. Kasperavičiūtė.
Šiandien galbūt vertėtų priminti ir atsakomybę už kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paiešką, nes ne vienam natūraliai kyla klausimas, kaip reglamentuojamas metalo ieškiklių naudojimas.
Pašnekovė primena, kad tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę, o baudos siekia nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 560 iki 1200 eurų.
V. Kasperavičiūtė pažymi, kad Kultūros vertybių registre (KVR) registruotų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, turinčių archeologinį reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį, Alytaus ir Marijampolės regionuose priskaičiuojama per 400, kur uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius.
Galima paminėti, kad kultūrinę vertę turintiems daiktams priskiriami istorinę, archeologinę, meninę, mokslinę ar kitokią kultūrinę reikšmę turintys daiktai, kūriniai, kaip, pavyzdžiui, papuošalai, ginklai, monetos, dokumentai ir pan.
Beje, pavasarį suintensyvėjus žemės dirbimo ir statybos darbams dažnai aptinkami ir sprogmenys, kurie neretai taip pat randami metalo detektoriais. Radus sprogmenį ar į jį panašų daiktą, jo likvidavimą atlieka specialiai apmokyti išminuotojai. Lietuvoje tai dažniausiai yra Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Pasak Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Štabo S5 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo vyr. specialisto srž. Mantauto Patašiaus, metalo detektorių naudotojų šiuo metu yra nemažai.
„Tačiau negalima 100 proc. garantuoti, kad kiekvienas radęs sprogmenį pasielgs pilietiškai ir informuos specialiąsias tarnybas. Socialiniuose tinkluose veikiančiose metalo ieškotojų grupėse dažniausiai matyti atsakingas elgesys – radus sprogmenį kviečiamos tarnybos. Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai pavojingi radiniai būna vėl užkasami“, – sako kariuomenės atstovas M. Patašius ir priduria, kad dažniausiai aptinkami artilerijos sviediniai, minosvaidžio minos, rankinės granatos.
Kariuomenės atstovas primena, kad su metalo detektoriumi radus sprogmenį ar į jį panašų daiktą būtina elgtis atsakingai: jo nejudinti, neliesti ir jokiu būdu neardyti. Rekomenduojama pažymėti radimo vietą, įspėti aplinkinius ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams, svarbu tiksliai parodyti radinio vietą.
O ar juodieji archeologai nesilanko rajono dvaruose? Pasak Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovės Daivos Bukšnienės, Zyplių dvare ji darbuojasi daugiau nei dešimtmetį, tačiau džiaugiasi, kad žmonės yra sąmoningi ir jokių lobių ieškotojų dvaro teritorijoje nėra pasitaikę.
Gelgaudiškis taip pat turi dvarą, senųjų kapinių, bet, pasak kalbinto miesto seniūno Valdo Dumčiaus, laimei, su juodaisiais archeologais susidurti neteko.
„Daug kas yra nusipirkę metalo detektorių, tačiau matau, kad jie vaikščioja daugiausiai po laukus ir kažko ieško. Kad vaikščiotų po dvaro teritoriją, parką, senąsias Gelgaudiškio dvaro kapines baronkapines, Branduoliškių dvaro teritorijoje, tikrai nemačiau“, – teigė seniūnas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
