Gintarė MARTINAITIENĖ

Jau aštuonerius metus ištekėjusios moterys turi galimybę pasirinkti pavardę ne tik su priesaga -ienė, bet ir su galūne -ė. Ši nauja tradicija populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone.

Nuotr. I. Kurčenkovė tikina, kad trumpesnę pavardę pasirinko tik dėl patogumo.

Atsiradus galimybei laisviau pasirinkti pavardę, daugelis ištekėjusių moterų nusprendžia ją trumpinti ir, pavyzdžiui, vadintis Zvonke, Butke, Sutke, vietoj tradicinės Rimkuvienės ar Paulauskienės tapti Rimke, Paulauske ir pan. Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė šiuo atveju lieka nepakitusi, pavyzdžiui, Lapė, Kregždė, Zylė.

Pasak Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Daivos Subačienės, ši tendencija pastebima ir mūsų rajone. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš 153 susituokusių porų penkios moterys pavardes pasirinko ne su priesaga -ienė, o su -ė. Šiais metais skyriuje jau registruotos septynios tokios pavardės. „Anksčiau dažniau rinkdavosi pavardę per brūkšnelį, pasilikdamos ir mergautinę. Dabar taip elgiasi rečiau ir renkasi tiesiog trumpesnį variantą“, - sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Pernai per brūkšnelį rajone buvo registruotos aštuonios pavardės. Nemažai rajone registruota ir užsienietiškų pavardžių, tačiau kaip pastebi D. Subačienė, tokios poros santuokas dažniausiai sudaro užsienyje ir rajone jas tik užregistruoja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais 14 moterų pasirinko nelietuviškas pavardes, o šiais metais jų skaičius sumažėjo iki septynių. Pastebima, kad šakietės dažniausiai išteka už vokiečių. Suprantama, tokiose šeimose gimę vaikai retai vadinami lietuviškais vardais.

 
Kodėl moterys linkusios trumpinti pavardes, tikriausiai kiekvienos asmeninis reikalas. Yra manančių, kad šeiminę padėtį atskleidžiančios pavardžių priesagos diskriminuoja moteris, tačiau tai individualus dalykas. Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja mąsto, kad galbūt taip elgiamasi norint nuslėpti šeimyninę padėtį, kitoms galbūt taip patogiau ar gražiau, nes vyriška pavardė ilga ir pan. Pasirodo, rajone gana dažnai pasitaiko dailiosios lyties atstovių, norinčių pasirinkti tik vyrišką pavardės variantą ir būti, pavyzdžiui, Rasutis, Jakštas, Matulaitis ir pan. „Dažniausiai jau ateina apsisprendę arba tiesiog klausia, kokį variantą galima rinktis. Mes paaiškiname, kas galima, o kas ne. Vyriška pavardė moteriai pas mus tiesiog negali būti registruojama ir tiek“, - apie situaciją kalbėjo D. Subačienė.

Liepos pabaigoje mūsų rajone santuoką įregistravusi Inga sako, kad trumpą pavardę pasirinko tik dėl patogumo. Be to, jauna moteris ne vienerius metus gyvena užsienyje, tad ji tikina, kad trumpa pavardė jai yra didelis privalumas. „Aš taip pasielgiau tikrai ne dėl mados. Jei yra tokia galimybė, kodėl gi ja nepasinaudoti. Net jei gyvenčiau Lietuvoje, būčiau pasirinkusi trumpesnį pavardės variantą. Kai kurios pavardės ir man gražiau skamba su –iene, bet mano atveju pavardė buvo gana ilga ir sudėtinga, tad nusprendžiau trumpinti“, - sako vietoj Kurčenkovienės Kurčenkovės pavardę pasirinkusi Inga.

Norai norais, o kaip šioje vietoje yra su lietuviškumu? Visgi reikia laikytis tradicijų, nors kai kam jos ir „nepatogios? Ar trumpindami ir iškraipydami tradicines „-ienes“ neprarandame lietuviškumo? I. Kurčenkovė mano, kad lietuviškumui tai nekenkia, nes pasirenkamas ne užsienietiškas pavardės variantas ar trumpinys. „Juk ir galūnė lietuviška, ir lietuvių kalbos taisyklės tai leidžia, tad nemanau, kad kalbai tai kenkia“, - sako trumpą pavardę pasirinkusi moteris.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė yra sakiusi, kad iš ištekėjusios moters pavardės išmetant priesagą nedaroma jokios žalos kalbai. Lietuva apskritai yra išskirtinė ir unikali, nes čia pavardės skirstomos į moteriškas ir vyriškas. „Jei leistume moterims vadintis vyriška pavarde, tuomet kalbai tikrai kiltų grėsmė“, - savo nuomonę išsakė I. Smetonienė.

Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė mano, jog lazdos perlenkti nereikėtų. „Moterys gali turėti tokią pavardę, kokios nori, tačiau, ar smagu bus vyrams Kiškiams, Briedžiams, Vilkams, Katinams, jeigu žmonos nepanorės tapti -ienės ir pasirinks Kiškės, Briedės, Vilkės, Katinės pavardes? Kažin, ar taisyklingai bus kirčiuojamos pavardės Duobė, Kaupė, Raudė, Urbė?  Jeigu pavardė kilusi iš daržovės pavadinimo: Kopūstas-Kopūstė, Burokas-Burokė, Česnakas-Česnakė, ar nepateks sutuoktinės į anekdotinę situaciją?“ - retoriškus klausimus kėlė R. Grušienė. Ji pati savo pavardės trumpinti nenorėtų. „Rimutė Grušė - tai jau geriau rinkčiausi Kriaušė, nors būtų lietuviška“, - teigė savivaldybės kalbos tvarkytoja.