Asta GVILDIENĖ

Šių metų pradžioje ne tik mūsų rajono spaudoje, bet ir respublikinėje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusioje istorijoje, kurioje Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas, VšĮ Vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas buvo kaltinamas savivaldžiavimu, pagaliau padėtas galutinis taškas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus  ikiteisminį tyrimą, nuosprendis įsiteisėjo tik po trijų Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės skundų. Jie visi buvo atmesti tyrėjams byloje neįžvelgus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

 

 

Viešnagė pas seserį tiriama teisme 
 

Apie Vaikų globos namuose praėjusiais metais, prieš Kalėdas, pas seserį viešėjusią mažametę pasakojome mūsų laikraščio straipsnyje „Anoniminis skambutis atvėrė skaudžią mergaičių istoriją“ (2011 m. sausio 28 d., Nr.8), tik tuomet nesitikėjome, kad ši viešnagė bus nagrinėjama teisėsaugos institucijose.
Gruodžio 18 dieną Šakių vaikų namų globotinė Rasvita, čia gyvenanti jau keletą metų, nes jos mama dėl girtavimo yra netekusi teisės rūpintis dukra, sulaukė savo jaunesnės sesutės žinutės, kurioje prašė skubiai pas ją atvykti. Paskambinusi išsiaiškinti tokio kvietimo priežastį ir išgirdusi atmetimo signalą, vyresnėlė supanikavo ir paprašė Vaikų globos namų direktoriaus nuvežti ją pas seserį. V.Kelertas prisimena, kad išklausęs globotinės įtarimus, ar kas neatsitiko pas mamą gyvenančiai mažametei, nei akimirkai nesudvejojo ir kartu vyko į jos namus.

 
Čia jie rado penketą girtaujančių asmenų, sujauktus ir šaltus kambarius, nes nebuvo pakurta krosnis, neruoštas valgis. Išsigandusi sesuo prašė Rasvitos pasiimti ją kartu. Kadangi šiek tiek pradžių pasispyriojusi mama neprieštaravo, abi seserys išvyko švęsti Kalėdų į Vaikų globos namus.

Vietoj padėkos - puolimas      

Nors apie girtaujančius tėvus ir mažametės viešnagę Vaikų globos namuose V.Kelertas iškart pranešė tuometinei Šakių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Bronei Valaitienei, keletą dienų tvyrojo tyla. Tyla prieš audrą. Pasak kunigo, vaikų teisių gynėjai nesivargino ištirti situacijos, netikrino tėvų girtumo, nesikreipė į policiją ir nesiėmė jokių veiksmų, nors, kaip vėliau paaiškėjo, mergaitė buvo ką tik patyrusi smurtą šeimoje (byla šiandien nagrinėjama kaimyniniame Jurbarko rajono apylinkės teisme).

Dar blogiau, užuot padėkojusi, kad mažametė Vaikų globos namuose smagiai ir saugiai leido šventines dienas su seserimi, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į teisėsaugą, kaltindama kunigą savivaldžiavimu ir vaiko teisių bei interesų pažeidimu. Po beveik metus trukusio Vilkaviškio rajono prokuratūros darbuotojų tyrimo pakartotiniai skundai buvo atmesti ir byla nutraukta.

Vilkaviškio rajono prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis teigė, kad situaciją reikia vertinti ne tik iš teisinės, bet ir iš žmogiškosios pusės. Bet kokiu atveju pirmiausiai reikia užtikrinti mažametės teisę į saugią aplinką, todėl vyriausiasis prokuroras nemano, kad mergaitės atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas. Pasak jo, vaikų teisių gynėjai turėtų tik džiaugtis, kad buvo užkirstas kelias galimai nelaimei girtų tėvų namuose. Juo labiau, kad vėliau paaiškėjo ir tėvų smurto prieš dukterį atvejai.

„Ačiū Dievui, kad dar yra žmonių, kurie tokiose situacijose klausosi savo širdies ir, siekdami padėti, elgiasi pagal žmoniškumo principus, galbūt tuo ir nusižengdami vaikų gynėjų dokumentų raidei“, -  komentavo vyriausiasis prokuroras.

K.Jasaitis siūlė įsisklausyti į „pagrobtosios“ mergaitės emocinės būklės ekspertizės išvadas: kodėl ji turi tik vieną draugę, klasėje yra pravardžiuojama, apstumdoma, sėdi susigūžusi, nepalanki namų aplinka, nepakankamai šiltas ryšys su tėvais.

Pasak V.Kelerto, jam prieš visą Lietuvą Nacionalinės televizijos laidoje buvo pareikšti protu nesuvokiami kaltinimai. „Iš žurnalisto tyrimo buvo galima susidaryti įspūdį, kad esu vaikų grobikas, kai tuo tarpu turėjau vienintelį tikslą - padėti vaikui, besišaukiančiam pagalbos, kurios nesuteikė institucija, ginanti vaikų teises“, - stebėjosi jis.

Kunigas V.Kelertas negalėjo suprasti, kaip LTV laidoje Vaiko teisių kontrolierė, būdama valstybės tarnautoja, nelaukdama prokuratūros, į kurią pati kreipėsi, tyrimo išvadų, galimai bandė daryti tyrimui poveikį ir galimai pamynusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, kuriame sakoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, reiškė tiesos neatitinkančius kaltinimus.

Vaikų globos namų direktoriaus nuomone, televizijos laidoje E.Žiobienė, teigdama, kad jis paėmė mergaitę iš tėvų namų (nors tai padarė mergaitės sesuo) kalbėjo netiesą. Esą jis, prašant tėvams ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams grąžinti mergaitę, laikė ją globos namuose ir jos negrąžino. „Ar kontrolierė vadovavosi teisėtumo, nešališkumo, viešumo, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioriteto bei nepriklausomumo priimant sprendimus principais? - klausė Vaikų globos namų direktorius. - Kodėl mokykla, seniūnija, socialiniai darbuotojai nematė arba nenorėjo matyti skriaudžiamos mergaitės ir kodėl tuometinė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B.Valaitienė nuo situacijos aiškinimosi nušalino vyriausiąją specialistę Aldoną Varvarinienę ir veiklos ėmėsi pati? Gal buvo bijoma, kad bus apginti vaiko, o ne girtaujančių tėvų ir savo darbo neatliekančių tarnautojų interesai?“

Nuostabą kelia ir LTV laidoje nuskambėję „Žurnalisto tyrimas“ vedėjos Rūtos Sinkevičienės teiginiai, esą klebonas ir teisėsaugininkai bandė iš sėkmingai su alkoholiu kovojančios šeimos atimti dukrą. „Jei jau taip sakoma per Lietuvos televiziją, tai gal galima kiekvieną girtuoklį vadinti kovotoju su alkoholiu, o vaikus girtaujančiose šeimose laikyti tol, kol jie patys pasitrauks iš gyvenimo?, -  klausė V.Kelertas. - Kodėl laidoje buvo nevertai žeminamas prokuratūros, policijos ir bažnyčios autoritetas, tenka tik spėlioti. Gal į šį klausimą geriau galėtų atsakyti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ar visuomenės pasitikėjimo policijos ir prokuratūros darbuotojais griovimas mūsų jaunoje valstybėje nėra viešas interesas, kurį reikia apginti? Kas galėtų tai padaryti?“

Vaikų globos namų direktorius teigė, kad moralinė žala padaryta didžiulė: ne tik namams, globojantiems vaikus, patiems vaikams, bet ir jam, kaip asmeniui, užimančiam aukštas ir atsakingas pareigas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijoje, ir tikintiesiems, bandant jų akyse sumenkinti jo, kaip kunigo, autoritetą.

Kunigas prisipažino, kad buvo akimirka, kai pajuto, kaip nesaugu gyventi Lietuvoje, nes pasidarė neaišku, kokios mūsų šalyje yra tikrosios vertybės. „Paskutinė įvykusi tragedija, kai pats savo gyvenimą nutraukė devynmetis berniukas, parodė, kaip dirba Vaikų teisių apsaugos kontolieriai, kurie šios grėsmės neįžiūrėjo, -  teigė V.Kelertas. – Tačiau jie nori mane nubausti už tai, kad aš išgirdau, pamačiau ir padėjau.“

Pasak Vaikų globos namų direktoriaus, tokie įvykiai verčia susimąstyti, kas dirba ir kaip dirba institucijose, ginančiose vaikų teises, kur turėtų dirbti ne geri teisininkai, bet žmonės, turintys mylinčias širdis, galintys ir norintys laiku įžvelgti grėsmę vaikui ir jam padėti.

Iš kokio vargo vaikai ateina ir ieško pagalbos Šakių vaikų globos namuose? Tikriausiai, nėra čia taip blogai, kaip buvo mėginama teigti, jei jie patys pasiprašo priimami gyventi Vaikų globos namuose.

Jau rašėme, kad ankstyvą pavasarį basnirčia įšokęs į guminius batus ir per laukus atbėgęs pagalbos Vaikų globos namuose ieškojo sušalęs berniukas. Visai neseniai, atėjo ir pati pasiprašė čia gyventi dar viena, netrukus vos aštuonerių metukų sulauksianti mergaitė. „Kodėl vaikų bėdų nematė arčiausiai šeimų gyvenantys specialistai, jei jie patys turi ieškoti pagalbos? – klausė V.Kelertas. -Gal jau ir vaikų skendimas smurto, patyčių ir prasigėrusių tėvų liūne yra pačių skęstančių vaikų reikalas?“

Įvykiai kalba patys už save: į blogus namus iš saugios aplinkos vaikai patys neateina.