Asta GVILDIENĖ

Praėjusį pirmadienį savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Šakių krašto vietos veiklos grupės vadybos posėdis, kuriame dalyvavo rajono bendruomenių centrų pirmininkai, dar norintys suspėti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų traukinį.

Nuotr. Bendruomenių centrų pirmininkai išsakė savo norus ir aptarė jų įgyvendinimo galimybes su VVG pirmininku A.Damijonaičiu bei projektų vadove Jurgita Makūnaite.

Pasak Šakių krašto VVG pirmininko Algimanto Damijonaičio, per pirmuosius du kvietimus pateikti bendruomenių projektai išnaudojo daugiau kaip pusę įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos lėšų, todėl likusia maždaug 3 mln. 494 tūkst. litų suma nebus galimybės finansuoti visų pageidavimų.

Šio posėdžio tikslas – sužinoti, kiek bendruomenių nori dalyvauti trečiajame kvietime ir nustatyti, kiek šiems projektams būtų galima skirti pinigų. „Visada laimi pirmieji, - konstatavo faktą VVG pirmininkas. – Paskutinieji vis gi turės apriboti savo norus, nes visus juos išpildyti nėra galimybių.“

A.Damijonaitis teigė, kad, jei valdybos nariai nebūtų nusprendę sumažinti maksimalios projektų finansavimų sumos nuo 695 iki 450 tūkst. litų, tai rajono kaimo bendruomenės nebūtų įgyvendinusios nei pusės numatytų projektų. „Dabar matome, kad nustatytą maksimalią sumą galbūt reikėjo dar daugiau sumažinti ir paskutiniesiems pareiškų teikėjams palikti didesnes projektų įgyvendinimo galimybes“, - garsiai mąstė VVG pirmininkas.

 
Į posėdį susirinkę rajono bendruomenių centrų pirmininkai, norintys pateikti projektus į paskutinįjį kvietimą, išsakė savo norus ir aptarė jų įgyvendinimo galimybes. Net penkios bendruomenės išreiškė norą dalyvauti vandenvalos projektuose. Veršių, Mikytų, Valiulių, Keturnaujienos ir Plokščių bendruomenių centrų pirmininkai pateikė duomenis apie esamus gręžinius ir trasų stovį. Buvo aiškinamasi, kur reikalingas naujas gręžinys, o kur tik nugeležinimo ar valymo įrengimai – nuo to priklausys, kokia pinigų suma bus skirta vieno ar kito projekto įgyvendinimui. Vien šiems projektams paskyrus po 200 tūkst. litų, susidaro 1 mln. litų.

Nors numatytas projektų kiekis poilsio zonų įgyvendinimui bendruomenių centruose jau įvykdytas, tačiau, pasak A.Damijonaičio, bendruomenės dar vis kreipiasi su tokiais projektais. Jo manymu, išlygos galėtų būti padarytos tik dar nei vieno projekto nepateikusioms bendruomenėms. Į poilsio zonų įrengimo projektus dar galėtų pretenduoti Kidulių, Žvirgždaičių ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenių centrai.

Didelis susidomėjimas statybos ir pastatų rekonstrukcijos projektais. Daugelis bendruomenių nori susitvarkyti savo pastatus, kuriems reikalingos nemenkos investicijos, nes šiandien vien stogo dengimas kainuoja didelius pinigus, o kur dar sienų šiltinimas, šildymo, kanalizacijos ir santechnikos sutvarkymas ar patalpų remontas. Vieninteliai girėniškiai numatė naujo pastato statybas, o Sudargo, Tarpučių, Degutinės, Briedžių, Panovių, Barzdų, Kudirkos Naumiesčio, Kidulių bendruomenės prašo pinigų bendruomenių patalpų sutvarkymui ir rekonstrukcijai.

VVG pirmininkas priminė, kad posėdyje nedalyvavo Plokščių, Žvirgždaičių, Gerdžiūnų bendruomenių atstovai, todėl ir jiems, pareiškus norą dalyvauti paskutiniajame projektų teikime, gali tekti dar labiau sumažinti skiriamas Europos Sąjungos lėšas.

A.Damijonaitis priminė, kad netrukus ir vėl bus organizuojami projektų rašymo mokymai. Juose privalo dalyvauti kaimo bendruomenių centrų, rašančių projektus, atstovai, nes be šių mokymų pagal visus nurodytus reikalavimus parašyti projekto beveik neįmanoma.

„Jei bendruomenės iš karto taip aktyviai būtų įsitraukusios į projektinę veiklą, tai strateginio plano įgyvendinimą būtume pabaigę su antruoju kvietimu“, - tikino A.Damijonaitis, džiaugdamasis į rajono kaimus pritrauktais Europos Sąjungos pinigais.