Asta GVILDIENĖ

Balandžio 10 dieną Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko teisėsaugos darbuotojų, teistų nepilnamečių ir savanorių iš Sintautų pagrindinės mokyklos susitikimas, kurį suorganizavo Šakių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnė Vida Kutkaitytė  ir Šakių rajono pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė Edita Matusevičienė.

Nuotr. Sintautų pagrindinės mokyklos savanoriai renginio dalyvius pakvietė ne tik kartu pažaisti, bet ir prisidėti prie jų organizuojamų akcijų.

Į susitikimą su savanoriais atvyko ne tik Šakių rajono apylinkės teismo vyriausiasis teisėjas Arturas Rauktys, Šakių rajono apylinkės prokuroras Linas Frančiakas, bet ir Jurbarko rajono pataisos inspekcijos vyresnysis inspektorius Mindaugas Dilys, Vilkaviškio rajono pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė Sonata Damidavičienė bei nemažas būrys nepilnamečių, esančių teisėsaugos priežiūroje, iš Šakių, Jurbarko ir Vilkaviškio rajonų.

 
Pasak E.Matusevičienės, šis susitikimas – tai tarsi susipažinimas su viena iš liepos mėnesį įsigaliosiančio Probacijos įstatymo veikla - bendradarbiavimu ir savanorystės skatinimu, pritrauksiančiu nemažai visuomeninių organizacijų. Įstatymo projekte teigiama, kad savivaldybių institucijos turės sudaryti sąlygas aprobuojamiesiems atlikti nemokamus darbus ir teiks informaciją apie šių darbų eigą bei rezultatus, o nuteistasis turės teisę pats pasirinkti nustatytus reikalavimus atitinkantį savanorį, atsakingą už jo resocializaciją. Ar savanorystė gali padėti pasikeisti? Kokią naudą ji duoda pačiam žmogui? „Aišku viena, kad jokių pokyčių nebus, jei žmogus pats nenorės keistis“, - tvirtino E.Matusevičienė.

Sintautų pagrindinės mokyklos savanoriai, dalyvaujantys projektuose „Gelbėkit vaikus“, „Saugi mokykla“ bei „Piliečio žadintuvas“, susirinkusiesiems papasakojo apie savanorystės idėją, naudą ir reikalingumą. Kiekvienas dalyvis išsakė savo nuomonę apie tai, kas yra savanoris? Sintautų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė ir savanorystės projektų koordinatorė Jūratė Arštikaitienė paaiškino susirinkusiesiems, kada atliktą darbą galima vadinti visuomenei naudingu, o kada tiesiog turime padaryti dėl savęs. Kaip pavyzdį ji pateikė savo kambario sutvarkymą, kurį ir taip kiekvienas privalome susitvarkyti, ir paslapčia iššluotą senos močiutės kiemą.

Iš tiesų, galima drąsiai teigti, kad savanorystė žmonijos gyvenime egzistavo nuo seniausių laikų, tik gal nebuvo taip vadinama, kaip šiandien. Tarsi patvirtindamas tokią mintį A.Rauktys  priminė, kad anksčiau kiekvienas žmogus atlikdavo visuomenei naudingų darbų, už kuriuos nebuvo atlyginama. Apie tai buvo rašomos knygos, kuriami meniniai filmai. Kaip pavyzdį jis paminėjo rusų rašytojo A.Gaidaro kūrinį „Timūras ir jo būrys“. Sovietiniais laikais ne vienas jaunas žmogus norėjo pamėgdžioti gerus darbus darančius herojus: paslapčia kaimynei vandens į kubilą daržų laistymui prinešti ar malkas sukapoti ir į malkinę sukrauti. Tad savanorystės apraiškų visuomet buvo, nes visais laikais buvo žmonių, kuriems duoti buvo svarbiau negu gauti.

Šiandien savanorystė jaunimo tarpe vis labiau populiarėja, nes jis turi ne tik galimybę padėti organizuoti ar dalyvauti įvairaus pobūdžio renginiuose, susipažinti su įdomiais žmonėmis, susirasti daug naujų draugų ar pamatyti užsienio šalis, bet ir pajusti vidinį pasitenkinimą galėdamas pasitarnauti kitiems. Akivaizdu, kad Sintautų pagrindinės mokyklos savanoriai ne tik tai įrodė suorganizuodami žaidimus bei pasidalydami savo sukaupta patirtimi, bet ir pakvietė renginyje dalyvavusius nepilnamečius kartu išbandyti ir pajusti savanorystės džiaugsmą, prisidedant prie jų ar kitų savanorių organizuojamų akcijų.