Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pasirodo, ir vamzdžiai gali būti aukso vertės bei nesantaikos priežastimi. Dalies Kidulių seniūnijos Voverių kaimo gyventojų kasdienybėje nežinia ir pyktis įsivyravo dar vasaros pabaigoje, kai apsukrus kaunietis nusižiūrėjo kaimo pašonėje dirbamos žemės sklypuose dvidešimtmetį gulėjusius buvusios laistymo sistemos, pasirodo, gana vertingus vamzdžius. Gan dviprasmiškoje situacijoje lieka neaišku, kam iš tikrųjų rūpi tie vamzdžiai?

Nuotr. Voverių kaimo pašonėje ne vieną dešimtmetį išgulėję kadaise nutiestų laistymo sistemų ketiniai vamzdžiai sudomino kaunietį, kuris pradžioje be projekto bandė išsikasti metalų rinkoje ypač vertingus vamzdžius.

Žmones sudomino laukų kasinėtojas

Dar rugpjūčio pabaigoje kaunietis Gintautas įsigudrino Suvalkijos lygumose kasinėti kiek daugiau nei prieš dvidešimtmetį nutiestus buvusios drėkinimo sistemos ketinius vamzdžius, kurie šiuo metu, pasirodo, yra labai vertingi. Taip kurį laiką it kurmis laukuose rausęsis miestietis sudomino Kidulių seniūnijos Voverių kaimo gyventojus. „Žmonės paskambino, sako: „Kažkas kasa ganyklose vamzdžius“. Nuvažiavau pas tą kasiką ir pasiteiravau, kokiu pagrindu kasinėja“,- pasakojo Kidulių seniūnas Algirdas Stankevičius. Kadaise Inventorizacijos biure dirbusio seniūno kauniečiui nepavyko lengvai apsukti aplink pirštą. Seniūnas pareikalavo, kad būtų pristatytas darbus vykdyti leidžiantis su žemės savininkų leidimais ir kaimynais suderintas projektas. Tai, kad 25 ha žemės plyname lauke, turinčiame net 30 pavienių šeimininkų, kaunietis darbus vykdė nelegaliai pripažino ir vėliau ant projekto pasirašęs savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Vigelis. Be to, viena iš žemės savininkių dėl be jos sutikimo vykdytos veiklos kreipėsi į policiją.

 
Susidūręs su pirmais trikdžiais, kaunietis minėtuose laukuose dar kartą pasirodė po gero mėnesio. „Vėl pradėjo skambinti žmonės. Aš nuvažiuoju, jis man parodo projektą su keturių žemės savininkų sutikimais, bet be jokio derinimo, nors projekto tituliniame lape parašyta, kad reikalingas derinimas“, - kalbėjo A. Stankevičius, kuris dar kartą sustabdė kauniečio veiklą. Pasak seniūno, taip pasielgti buvo priverstas atsižvelgdamas į vietos gyventojų išsakytus nuogąstavimus dėl galimo melioracijos sistemų sugadinimo. „Mano nuomojamame žemės sklype su savininko leidimu irgi iškasta vamzdžių. Žinoma, žemės savininkas galėtų iš anksto su nuomotoju derinti. Pievą tik išmalė ir tiek. Kas jiems - ką nori, tą daro“, - kalbėjo atsitiktinai sutiktas Voverių kaimo gyventojas Alfonsas. „Kurie davė sutikimą, tie davė, bet kaimynai nepatenkinti. Sutikimą davė tik tie, kurie tos žemės nedirba“, - pridūrė seniūnas.

Voverių kaime, pasak A. Vigelio, kasinėjimo darbų projektas patvirtintas remiantis Melioracijos statinių įstatymu. „Visi įrenginiai, kurie priklauso valstybei yra žemės priklausiniai ir priklauso žemės savininkui. Šitie drėkinimo sistemos vamzdžiai valstybei nepriklauso. Asmeniškai patikrinau Vilniuje, prašydamas pažiūrėti įmonės, kuri tvarko valstybės turto melioracijos apskaitą. Mane patikino, kad tas vamzdynas nėra valstybės turtas“, - kalbėjo A. Vigelis. Aptarti susiklosčiusią situaciją praėjusią savaitę buvo surengtas rajono valdžios ir beveik visų žemės sklypų savininkų susitikimas. Žmonėms buvo paaiškinta, kad leidus vykdyti kasinėjimus nuosavoje žemėje ir blogiausiu atveju sugadinus melioracijos sistemą, visa atsakomybė guls ant savininkų pečių.

Net 25 ha lauke gulėjo ne vienas kilometras ketinių vamzdžių. Beje, vienas vamzdis yra penkių metrų ilgio, kuris sveria iki 2 - 3 tonų. Metalo laužo supirktuvėje už toną ketaus moka 950 litus. Pristačius didesnį kiekį metalo, už jį mokama dar brangiau. Nors, kaip tikino telefonu kalbintas kaunietis, iškasti vamzdžius nėra pats lengviausias darbas, tačiau uždirbti įmanoma. Žinoma, uždirbti išties įmanoma, jeigu žemės savininkams už leidimą išsikasti ketinius vamzdžius jis siūlė po 500, o vėliau nepagailėjo net 1000 litų. „Paskaičiavau, kad vienai moteriai iškasė apie 40 – 50 vamzdžių. Antru etapu iškasė dar apie 25 vamzdžius. Siūliau žmonėms susidaryti kompaniją, ir patiems išsikasti bei juos parduoti. Dabar už dyką atiduoti kažkokiam aferistui, kuris apgaudinėja vidury dienos...“, - kalbėjo seniūnas.

Beje, kaunietis aktyviai veikė ne tik Šakių, bet ir Vilkaviškio, Marijampolės bei Kauno rajonuose. Žinoma, seniūno siekis - išsiaiškinti, ar teisėtai vyksta kasinėjimas - gerokai supykdė miestietį. „Prie ko aš turėčiau būti suinteresuotas svetimu turtu? Ten žemės savininkų nuosavybė. Aš esu tiktai ekskavatorininkas. Kasė tas, kas norėjo išsikasti. Man mokėjo už darbą. Žmonės vamzdžius prisidavė patys. Jeigu norite žinoti, labdarai iškasiau“, - rėžė Gintautas. Pasiteiravus nuomonės, kodėl dėl jo veiklos galėjo kilti pasipiktinimas, vyriškis, tai nurašė suvalkietiškai prigimčiai. „Senelė kažkokia išsikasė vamzdžių, už juos gavo pinigų, nusipirko malkų, o kitas nieko negavo. Paprasčiausiai Suvalkija - tai čia nieko nuostabaus“,- pridūrė pašnekovas. Tačiau labiausiai dėl kilusio sąmyšio jis kaltina patį Kidulių seniūnijos seniūną. „Žemė su visais vamzdžiais – žmogaus nuosavybė ir ką jis nori, tą jis su ja gali daryti. Dabar, kai sutvarko, iškasa, išlygina, kažkas nepatenkintas. Kažkam tai, atsiprašant, užpakalį drasko. Pirmą kartą susidūriau su tokiu seniūnu. Viską padarė tai jis. Jeigu tai žmogaus nuosavybė, nu koks mano reikalas, ką jis ten daro toje žemėje. Čia yra seniūnas suinteresuotas, todėl šitaip ir daro“, - tvirtino telefonu kalbintas kaunietis. Jis tikino girdėjęs, jog būtent seniūnui buvo pamokėta už galimybę jo valdomoje seniūnijoje išsikasti bene aukso vertės ketinius vamzdžius. „Kiek aš girdėjau, seniūnui gerai pamokėjo ir dabar, kai neišėjo biznis, liepė grąžinti pinigus. Vadinasi, tie žodžiai ne be reikalo paleisti...“, - pabaigai pridūrė kaunietis. Tuo tarpu tokius kaltinimus išgirdęs A. Stankevičius tik nusijuokė ir patikino, kad tai yra tiesiog Gintauto pramanai.