Sima KAZARIAN

Kaip ir kiekvieną rudenį, kai nuimamas derlius ir į gatves išvažiuoja ūkininkų transportas, iškyla opus klausimas dėl sunkiai tokias apkrovas atlaikančių kelių. Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis ragino seniūnus „drausminti visą šitą reikalą“.

Nuotr. Ūkio skyriaus vedėjas mano, kad draudžiamieji ženklai dalinai padėtų išspręsti kelių gadinimo problemą.

Mūsų žemdirbiškame rajone iš tiesų kol kas padaryta dar mažokai, kad būtų užtikrinta tinkama kelių eksploatacija. Sugadinti keliai kenkia transporto priemonėms bei stato į pavojų jais važinėjančius žmones, todėl Ūkio skyriaus vedėjas mano, kad kai kurių seniūnijų seniūnai turėtų labiau sukrusti ir pasirūpinti savo gyventojais.

Seniūnai ir ūkininkai tvirtina, kad ūkininkai įneša nemažus pinigus į rajono biudžetą, o sparnų dar neužsiaugino, tad pirmiausiai reikėtų daugiau kokybiškų kelių. Tačiau realybė yra tokia – naujiems keliams neužtenka lėšų.

 
Pastabėlė seniūnams

Rūpintis vietinės reikšmės keliais yra pavesta seniūnijoms. Kas jose padaryta, kad būtų išvengta rudeninio kelių „laužymo“?

Problemos sprendimų ne tiek daug, tačiau K. Kuncaitis siūlo bandyti gražiuoju susitarti su pačiais ūkininkais, pastatyti ribojančius kelio ženklus, mat transporto valdytojai labai dažnai viršija leistiną 10 tonų ašies apkrovą. „Suniokoję kelią ūkininkai paprasčiausiai turėtų jį sutvarkyti. Reikia pastebėti, kad tokių tvarkingų ūkininkų mūsų rajone yra“,- teigė ūkio skyriaus vedėjas.

Kelio ženklai kai kuriose rajono vietose jau yra. „Papartynų kaime atsirado ženklas ir ūkininkai iškart sureagavo“, - pasakojo K. Kuncaitis. Sintautų seniūnijoje taip pat yra ženklų draudžiančių važinėti su sunkiasvore technika.

Seniūnai, išgirdę ūkio skyriaus vedėjo prašymą pakontroliuoti ūkininkus, subruzdo. „Kęstuti, ar tu žinai, ko čia mes šuminam? Nes tu visai nedaeini iki mūsų sielų“,- paaiškino Vidas Cikana. Lukšių seniūnas įsitikinęs, kad seniūnai fiziškai nepajėgūs išspręsti šios problemos. „Plikas valdininkas nieko nereiškia pažeidėjams, susitarti yra sunku, nes ūkininkai patys žino, ką daro, tačiau vis tiek važiuoja. Mes galim nebent policijai pranešti, o ne patys seniūnai turi važiuoti ir žiūrėti“,- aiškino situaciją V. Cikana. Jo nuomone, seniūnai per silpni išspręsti šią opią problemą. Apie ženklus taip pat seniūnai nenori girdėti: „Mes net benzino neturim ženklams išvežioti. Dar seniūnai su ženklais pradės lakstyt! Jūs pagalvokit!“

Ūkio skyriaus vedėjas teigė, jog ne visi ūkininkai tokie nedraugiški: „Yra bendrovių ir ūkininkų, kurie šį klausimą supranta.“ Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas teigė, jog jo seniūnijoje tikrai daug ūkininkų suvokia šią problemą ir stengiasi atitaisyti padarytą žalą keliams. Sintautiškis ūkininkas Juozas Duoba tvirtino, jog visi normalūs ūkininkai reaguoja į žmonių prašymus sutvarkyti kelią ir žino, kad tai yra jų pareiga. „Juk jei pas mane ateitų žmogus ir klaustų, “ką tu čia Juozai privelniojai?“, aš tikrai surasčiau ir žvyro, ir skaldos, juk kaušą papylei ir vėl spakainiai važiuoji“,- teigė J. Duoba.

Ūkio skyriaus vedėjas džiaugiasi, kad šakiečiai mažiau augina cukrinių runkelių. Jų išvežimo metu ypač laužomi kelius: „Pagalvokite, kiek kainuoja keliai, o kiek tie ūkininko runkeliai?“ Vis dėlto, skundų gaunama nemažai.

Bėda išlieka ir privačių miškų savininkai. „Ypač lengvai „laužomas“ kelias, kai jis yra šlapias. Prašome miškų savininkus palaukti, kol pašals, ar kelias nudžius. Tai yra grynai žmogiškumo klausimas“,- teigė ūkio skyriaus vedėjas, kuriam jau klausytis pabodo kasdien  po keliolika kartų skambinančių žmonių skundų.