Gintarė MARTINAITIENĖ

Spalio 14 dieną praūžusi rinkimų į Seimą pirmoji banga vienus kandidatus nuskandino į politikos dugną, kitus iškėlė į viršų. Ką apie rinkimų baigtį galvoja ne tik į antrąjį turą patekę Mindaugas Bastys bei Algirdas Klimaitis, bet ir kiti, pirmajame penketuke esantys kandidatai?

Nuotr. Spalio 28 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture rinkėjai spręs, kas atstovaus mūsų kraštui Seime.

Tikėjosi panašių rezultatų

Šakių apygardoje Nr. 64 daugiausiai balsų (23.68 proc.) surinkęs Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas bei dabartinis Seimo narys Mindaugas Bastys teigė, kad panašių rezultatų ir tikėjosi. Jau pokalbio pradžioje politikas pabrėžė, kad ir toliau yra pasirengęs tarnauti tiek rajono, tiek Lietuvos žmonėms ir jaučia dėkingumą už parodytą pasitikėjimą. M. Basčio nestebino ir tai, kad tiek šalies, tiek rajono rinkėjai valdžios vairą patikėjo kairiosioms politinėms jėgoms. „Buvo galima to tikėtis, nes tai, kas šiandien vyksta šalyje, netenkino žmonių“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Jei antrajame ture būtent jis, o ne jo oponentas Algirdas Klimaitis patektų į Seimą, sako tęstų pradėtus darbus. „Pirmiausiai reikia žiūrėti biudžetą, svarbus ir švietimas, ir socialinė politika. Būtina peržiūrėti koncesijos sutartį dėl atominės elektrinės, nes tokia, kokia ji yra dabar, jai negalima pritarti. Ja užkraunama atsakomybė ant visų piliečių pečių ir Lietuvai ji yra labai rizikinga“, - kalbėjo M. Bastys, akcentavęs ir tai, kad būtina vykdyti rinkiminius pažadus. Be to, jis planuoja tęsti pradėtus ir suplanuotus darbus rajone. „Tikrai nemažai kartu su savivaldybe padarėme dėl rajono. Tai ir dvarų atstatymas, ir Jaunimo kūrybos ir sporto centro atsiradimas, mokyklų remontas ir pan. Be įdirbio, prie kurio prisidėjau ir aš, tikriausiai to nebūtų pavykę pasiekti“, - kalbėjo seimūnas. Nors apie rajone vykusią rinkiminę kovą jis nedaugžodžiavo, tačiau pripažino, kad ne viskas vyko taip, kaip turėtų vykti teisinėje valstybėje. „Be abejo, buvo tam tikrų nekorektiškų ir nesąžiningų momentų. Nenorėčiau detalizuoti, tačiau aš už tai, kad viskas turi vykti taip, kaip įpareigoja įstatymas. Ne visai taip buvo“, - pripažino į antrąjį turą patekęs vienmandatininkas. Tiesa, ne apie pačią sąžiningiausią ir korektiškiausią kovą rajone dėl Seimo nario mandato kalbėjo ir daugelis kitų politikų. „Draugo“ žiniomis, kai kuriuos kandidatus piktino ne tik skleidžiama informacija apie juos, pagrįsta ar nepagrįsta kritika, bet ir tai, kad savo įniršio kai kurie nesidrovėjo išreikšti net plėšydami oponentų agitacinius plakatus ir pan. Nieko nepridursi, rajonas seniai neturėjo tokio didžiulio būrio kandidatų, pasiryžusių kovoti vardan jų gerovės. Tad ir kandidatai visomis išgalėmis stengėsi kovoti dėl rinkėjų palankumo. Aišku, ne visi.

 
Sėkme tikėjo atsargiai

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai kandidatas A. Klimaitis rinkimuose surinko 18.83 proc. rinkėjų balsų. Apie savo sėkmę rinkimuose ir patekimą į antrąjį turą jis sako pagalvojęs, tačiau gan atsargiai. „Atsargiai tikėjausi laimėti, tačiau varžovai tikrai garbingi ir stiprūs“, - pripažino A. Klimaitis, neneigęs ir to, kad jį kai kurie rinkimų rezultatų niuansai rajone stebina. Pavyzdžiui, kaip svarstė pašnekovas, šioks toks neatitikimas tarp to, kelintu numeriu daugiamandatėje apygardoje buvo Darbo partija bei jos kandidatas Gintautas Kniukšta. „Partija rajone antroji, o kandidatas ketvirtasis. Tai kaip partija gavo balsus? Gal ne visai adekvati situacija? Pavyzdžiui, aš gavau daugiau balsų nei partija, tas pats su socialdemokratais, tačiau čia tik pasvarstymui“, - mintimis dalijosi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai kandidatas, už pasitikėjimą dėkodamas visiems jį rinkimuose palaikiusiems žmonėms. Ko jis tikisi iš antrojo rinkimų turo? Aišku, geresnių rezultatų nei iš pirmojo, - neslėpė A. Klimaitis. Pasvarstykime, kas būtų, jeigu būtų ir būtent jis patektų į Seimą. Kokie, jo įsitikinimu, būtų prioritetiniai darbai bei sritys. „Pirmiausia tąsa tų darbų, kurie pradėti ir yra susiję su Lietuvos energetine nepriklausomybe“, - akcentavo kandidatas. Jo įsitikinimu, savarankiška energetika – ekonomikos kraujas, o kai to kraujo dozavimas ir kaina priklauso ne nuo Lietuvos, tai apie stabilią ekonomiką ar jos sukūrimą nėra net kalbos. „Įgyvendinus energetinės nepriklausomybės idėją, elektrą pirktume rinkos kaina ir tai esminis dalykas. Sunku sukurti ekonomiką, kai neturi savarankiškos energetikos“, - mintimis dalijosi A. Klimaitis. Be energetikos kaip prioritetinius dalykus jis iškėlė ir teisėsaugos sritį bei šeimą. „Visa tai turi ateiti iš šeimos. Žmogus turi formuotis šeimoje. Jei tie dalykai derėtų, kaip ir turėtų būti, ilgainiui gautume stabilų valstybės progresą“, - įsitikinęs politikas. Tačiau iš dalies jo nestebina referendumo rezultatai, nes mano, jog žmonėms tiesiog trūko informacijos, be to, rezultatus jis nelinkęs atsieti nuo rinkimų rezultatų. Kam dabar tai naudinga“, - retoriškai klausė pašnekovas, pripažinęs, kad referendumas turėjo būti surengtas gerokai anksčiau. Pasak jo, kai vyksta derybos, rengiamos sutartys ir staiga atsiklausiama tautos, tai toks partneris tiesiog atrodo neprognozuojamas.

Trečioje vietoje likusi,14.58 proc. rinkėjų balsų surinkusi R. Rauktienė savo pasirodymą vertino normaliai, nors neslėpė ir nusivylimo. „Nežinau, ką ir pasakyti. Žinant, ką žinau ir kas galėjo būti, trečia vieta yra normali vieta. Taip nusprendė rinkėjas“, - sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė. Paklausta apie rajone vykusios kovos sąžiningumą, ji atsisakė plačiau tai komentuoti, tačiau patikino, kad patys nesąžiningiausi kandidatai aukščiau jos iškovotos vietos nepakilo.

Nusivylimo neslėpė ir Liberalų ir centro sąjungos kandidatas Kęstutis Smirnovas, kuriam prieš rinkimus buvo prognozuojama kur kas aukštesnė pozicija. Jis rinkimuose gavo 8.17 proc. rinkėjų balsų ir rajone buvo penktasis. „Rinkimai yra rinkimai. Kiekvienas, einantis į kovą, tikisi pergalės. Mes taip pat tikėjomės antrojo turo, bet yra kaip yra. Žinoma, galėjo būti ir geriau, tačiau partija nėra populiari ir darysime atitinkamus sprendimus“, - kalbėjo K. Smirnovas. Tiesa, kai kurie jo bendrapartiečiai K. Smirnovo kovą rajone palygino su liūto, tik neneigė prasto bendro vaizdo, dėl ko ir nenusišypsojo sėkmė. Kalbėdamas apie nekorektišką kovą rajone, Liberalų ir centro sąjungos kandidatas sakė didesnės nekultūros nepastebėjęs, nes visi dirbo, kaip kas mokėjo. „Viskas normaliai, nesusidūriau su labai nesąžiningais ar nekultūringais atvejais, nes kandidatai ne naujokai ir stiprūs“, - teigė K. Smirnovas.

Iškalbingesnis buvo Darbo partijos kandidatas Gintautas Kniukšta, rinkimuose pelnęs 11.62 proc. „Kai kuriose apylinkėse netgi laimėjau, tad tikrai džiaugiuosi per šį laiką pasiektais rezultatais. Tai rodo, kad nepasiteisino mero Juozo Bertašiaus mesta kritika, kad esu atėjūnas“, - kalbėjo daugiamandatėje apygardoje rinkimus laimėjusios partijos kandidatas. Jis sakė jaučiantis didelę Šakių skyriaus paramą ir paskatinimą dirbti toliau ir jau ruošiasi savivaldos rinkimams, nes partiečiai yra įsitikinę, kad moka ir gali dirbti žmonių labui. „Aišku, pasikartosiu, nuvylė mero pozicija, kuris neišdrįso pakviesti visų kandidatų prie kavos puodelio ir aptarti rajono problemas, pasidalinti rūpesčiais. Elgėsi tarsi didelio kolūkio pirmininkas, kuriam viską galima sakyti ir daryti“, - mintimis dalijosi ketvirtąją vietą rajone iškovojęs kandidatas. Visgi, jo įsitikinimu, rezultatai parodė, kad rajone baigėsi J. Bertašiaus laikai, nes mero atstovaujamos partijos kandidatė ir vicemerė R. Rauktienė pasirodė gana kukliai. „Kokias sąlygas reklamos, susitikimų su žmonėmis atžvilgiu turėjo ji ir, tarkim, aš. Nuliūdino meras, kuris žinodamas įstatymus, viešai agitavo už vicemerę. Be to, pareiškė savo nuomonę paskutinę agitacijai skirtą dieną žinodamas, kad oponentas jau negalės pasakyti kitą nuomonę“, - kalbėjo G. Kniukšta, pripažinęs, kad iš Šakių išvažiuoja laimingas ir pakelta galva. „Artimiausiu metu sugrįšiu ir pradėsime dirbti toliau“, - optimistiškai nusiteikęs kalbėjo Darbo partijos kandidatas.