Giedrė PLEČKAITYTĖ  

Tremtinių takais keliaujantis kriūkietis Tadas Kvasilius šiandien dalijasi savo įspūdžiais iš kelionių po Sibiro platybes. Prisilietimas prie skaudžios Lietuvos istorijos, pasak kraštiečio, leidžia dar labiau įvertinti dabartinę Lietuvos laisvę, kurią būtina vertinti su didele atsakomybe.   

Nuotr. Ekspedicijos „Misija - Sibiras“ dalyviams tvarkyti tremtinių kapavietes padeda ir vietiniai, ypač palankiai vertinantys lietuvių veiklą.

Sutvirtina vertybes

Bendrijos „Lemtis“ narys, kraštietis T. Kvasilius, kartu su bendraminčiais, tęsdamas jau prieš daugelį metų pradėtą darbą – sutvarkyti tremtyje žuvusių tėvynainių kapavietes, Sibiro platybėse pernai lankėsi penktąjį kartą. Pojūtis domėtis praeitimi kilo ne iš šeimos. Jo šeimoje ar tarp giminaičių nebuvo nei tremtinių, nei partizanų. Net ir kalbama nebuvo tokiomis temomis. „Tačiau tėvai mus su broliu ir seserimi nuolat mokė pagarbos ir meilės Dievui, žmogui, savam kraštui“, - sakė T. Kvasilius.

Anot pašnekovo, šiais laikais, kai sunku spėti paskui besikeičiantį pasaulį, tokie paprasti dalykai, kurių mus mokė tėvai, seneliai yra nustumiami į šalį. „Studijuodamas istoriją Vytauto Didžiojo universitete atradau tą Lietuvos istorijos tarpsnį, kuris visoje šioje „maišalynėje” man padeda sutvirtinti tas amžinas vertybes, padedančias man būti geru tėvu, vyru, sūnumi, piliečiu, krikščioniu, galiausiai kaimynu“, - teigė pašnekovas.

 
Atrado kitokią Lietuvą

Po 2007 metais įvykusios pirmosios Tado ekspedicijos Krasnojarkos krašte, kur lietuviai gyveno tremtyje, kalėjo lageriuose, jis atrado Lietuvą, kuriai svarbiausia ir buvo pagarba Dievui, meilė artimui, savo šaliai. „Sibire per dar išlikusias lietuviškas medinių kryžių kapinaites, likusius lietuvius, vietinių pagarbius pasakojimus apie mūsų tautiečius dar galima pajausti tą „išpjautą” Lietuvą, kurios šiandien mums taip reiktų“,- patirtais įspūdžiais dalijosi T. Kvasilius. Jis pasidžiaugė, kad tą užsidegimą keliauti pakursto ir  patriotiški žmonės, įmonės, organizacijos. Už palaikymą jis dėkoja Šakių rajono merui Juozui Bertašiui, kraštiečiui Mečislovui Švabui, Lukšių seniūnui Vidui Cikanai. „Tai taip ir vykstu kasmet pasikrauti tos dvasios dėl savęs ir pasidalinimui su kitais. Per paskutiniuosius metus su kolegomis aplankėme  Irkutsko, Permės, Tomsko sritis, Komijos Respubliką, Altajaus kraštą“, - sakė pašnekovas.

Internete publikuojamuose straipsniuose apie išvykas į Sibirą deklaruojama, jog būtina prisiliesti prie istorinės praeities ir bent dalimi prisidėti prie jos išsaugojimo. Ar Sibiro platybėse esančių lietuvių tremtinių kapaviečių tvarkymas ir yra istorijos išsaugojimas? „Žinoma, be viso to asmeninio pajautimo, kuris mane gena į Sibirą, yra ir tam tikri visuomeniniai dalykai. Tremtinių kapai greitai išnyks, bet jau dabar filmai, fotografijų parodos, ekspedicijos dalyvių prezentacijos, TV laidos iš tremties vietų padeda visuomenei formuoti savo vertybinį pagrindą, teigiamą požiūrį į savo kraštą, primena mūsų istoriją, iš kurios kiekvienas gali pasimokyti ir pasiimti tai, ko jam reikia šiandien“,- teigė jis.

Ekspedicijose didelis dėmesys skiriamas lietuvių tremtinių kapaviečių tvarkymui, kryžių atstatymui. Kaip vietiniai gyventojai sutinka tokią lietuvių iniciatyvą? „Vienas iš labiausiai mane žavinčių dalykų yra vietinių gyventojų požiūris į lietuvius. Dauguma sutiktųjų vietinių buvo draugiškai nusiteikę, o  sužinoję, ko mes atvykome, dažnai sakydavo: „svetoje delo” - šventas reikalas“, - pasakojo T. Kvasilius, pridurdamas, jog sunku ir besuskaičiuoti pagalbos ranką ištiesusius žmones.  

Šį sekmadienį jau 22 kartą Lietuva minės Laisvės gynėjų dieną. Kaip žinia, už laisvę lietuviai kovojo ilgai. Ką jums reiškia laisvė? Ar ekspedicijos į Sibirą turėjo įtakos dabartiniam jūsų laisvės suvokimui? „Sąvoka laisvė - suvokiama labai plačiai. Mes turime eiti į darbą, mokėti mokesčius ir t.t., atrodo, kad mes nesame laisvi. Tačiau jei kalbame apie piliečio laisvę, tai mes išties laisvi. Jeigu aš nenoriu, manęs niekas neverčia tarnauti svetimoje kariuomenėje. Aš galiu laisvai keliauti, eiti į bažnyčią, reikšti savo idėjas, kurti verslą... Laisvė yra didelė atsakomybė, ją lengviau išsikovoti nei su ja gyventi, mat atsiranda pareigos ir atsakomybė, pačiam užsidirbti duonai, susikurti šiltą kampą. Gaila, kad kartais atrodo, jog mums reikia „gelbėtojų”, kurie atneš duoną. Išties tas „gelbėtojas” slypi mumyse su dideliu potencialu ir laukia, kol mes pasiraitosim rankoves. Kasmet, grįžus iš Sibiro į Lietuvą, labai matosi, kad mes labai gerai gyvename, bet to nevertiname“, - kalbėjo pašnekovas.

Sausio 13-osios proga skaitytojams T. Kvasilius linkėjo prisiminti tuos, kurie neteko gyvybės kovodami už mūsų Nepriklausomybę, Laisvę ir tiesiog pasidžiaugti tais dalykais, kuriuos mes turime.