Giedrė PLEČKAITYTĖ

Sakoma, nori orios senatvės – investuok į vaikus. Tik, ar visuomet gyvenimo saulėlydyje vaikai bus tas nuoširdus paguodos, pagalbos ramstis? Ką daryti, jeigu senatvėje lieki vienišas ir, neduok Dieve, dar prislėgtas sunkios ligos. Tokiu atveju vieninteliu prieglobsčiu tampa visuomenėje neretai neigiamai vertinami senelių globos namai. Sparčiai senstant visuomenei, juose jau daugelį metų netrūksta norinčiųjų sutikti gyvenimo saulėlydį.    

 
Nuotr. Pasak Salomėjos, senatvėje svarbiausia rasti tiesiog ramybę.  

Atveda įvairūs likimai

Gyvenime taip jau yra, kad kiekvieno mūsų laukia senatvė. Kokia ji bus ar jau yra, paprastai priklauso tik nuo mūsų pačių, o geriausiu atveju nuo mūsų artimųjų. Labai dažnai atsitinka ir taip, kad paskutinius gyvenimo metus tenka praleisti parapijiniuose ar valdiškuose globos namuose. Jau 11-tus metus Šakių parapijos globos namams vadovaujanti Vida Pulokienė kalbėjo, kad žmones į šiuos namus atveda įvairūs likimai. „Kiek yra žmonių, tiek yra jų nuomonių, likimų. Žinote, ateina močiutė ir pasakoja, kaip jai negerai, kaip ją skriaudžia. Vėliau, kai atvažiuoja artimieji, pasižiūri, kad tikrai taip blogai nebuvo“, - pasakojo V. Pulokienė.

 
Esama ir ypač skaudžių atvejų, kai senas žmogus turi vaikus, bet jis lieka užmirštas. Pasitaiko, kad tik globotinio mirties patale susipažįstama su jo vaikais. Dažniausiai, gyventi į senelių globos namus bėdų prispirti ateina tokie žmonės, kurie lengvai nugyveno savo gyvenimą, mėgo gerti ar nedirbo. „Labai skaudu, kad yra žmonių, kurie turi ir namus, bet vaikai skriaudė. Namą užrašė giminaičiams ir liko be vietos“, - pasakojo direktorė V. Pulokienė.  

Šakių parapijos senelių globos namų ilgaamžės Salomėja Endriukaitienė (80 m.) ir Monika Antanaitienė (94 m.) globos namuose gyvena ne vienerius metus ir džiaugiasi čia ramiai praleista kiekviena diena. Darbuotojų šviesulėliu vadinama Salomėja čia atsidūrė pablogėjus sveikatai. „Gyvenime užgyvenau du vaikus. Vienas mirė, kitas gyvena Vokietijoje. Vyras irgi miręs. Likau vieniša, todėl atsidūriau čia“, - kalbėjo penkerius metus globos namuose gyventi Salomėja. Močiutė pripažino, jog geriau vis tik jaunai būti, bet reikia susitaikyti su tuo, kaip yra. „Gerai, kaip yra. Esame prižiūrimi. Deja, jaunystėje nepagalvojau, kad teks gyventi globos namuose“, - teigė Salomėja, nė kiek nesigailinti savo sprendimo apsigyventi globos namuose. Dabar jai svarbiausia tik ramybė.

Beveik dešimt metų globos namuose gyvenanti darbuotojų švelniai Monikute vadinama senolė čia apsigyventi apsisprendė savo noru. „Turiu tris vaikus. Pati pasiprašiau čia gyventi, man ir vaistinė, ir bažnyčia arčiau, - kalbėjo Monikutė. - Man čia gerai, ramu labai. O ten, žinote, jauni žmonės, televizorių visi žiūri, ilgai neina miegoti. Aš čia pailsiu, niekuo negaliu skųstis“. Tad nuo ko priklauso ori senatvė?  „Svarbiausia, kad būtų ramu. Čia man gerai“, - pavirtino 94-erių metų M. Antanaitienė.   

Moterys pripažino, kad globos namuose svarbu surasti tiesiog ramybę, o geriausiu atveju ir sau artimą žmogų. Čia vienas kitą sutiko našliai vyras ir moteris, kurie prieš šešerius metus priesaiką davė prieš Dievą ir šiandien darniai gyvena.

Darbuotojų tikinimu, senelių yra visokių charakterių. „Yra tokių, kuriems niekuomet niekas netinka, nors ir dūšią atiduosi“, - teigė moterys. Gyventojus bene labiausiai džiugina Bronelės Sakalauskienės vedami poteriai. Paprastai globotiniai nėra labai aktyvūs, gyvena savo gyvenimus, todėl didelių renginių ne itin pageidauja. „Vežame į Šiluvą. Tokių aktyvių gyventojų turime tik keturis. Seneliai nelabai nori ką nors veikti“, - teigė socialinė darbuotoja Iveta Dovydaitytė.

Šakių rajone yra trys įstaigos, suteikiančios globą senatvėje. Pasak Šakių parapijos namų direktorės V. Pulokienės, tuščių vietų namuose niekuomet nebūna. Šiuo metu eilėje laukia penki žmonės.

Kukarskės globos namai šiuo metu turi 42 vietas, kuriuose gali gyventi tik Šakių rajono gyventojai nuo 18 metų – pirmos ir antros grupės invalidai bei pensinio amžiaus žmonės. Pasak laikinai direktorės pareigas einančios Giedrės Stankevičienės, šiuose namuose gyvena 30 garbaus amžiaus žmonių. Nors eilėje patekti į globos namus yra tik vienos kadaise čia gyvenusios senolės prašymas, tačiau gyventojų čia niekuomet netrūksta.

Bene ilgiausia eilė – 10 žmonių laukia patekti į Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro globos namus, kuriuose yra 45 vietos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradžioje šalyje gyveno 701,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių. Jie sudarė 21,6 proc. visų gyventojų. Pavyzdžiui, 2011 metų pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusiųjų. Jau ketveri metai iš eilės pagyvenusių žmonių skaičius viršija vaikų iki 18 metų skaičių.

Pastebima, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ilgėjo vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė. Departamento duomenimis, šalyje 2011 metais  vidutinė gyvenimo trukmė - beveik 74 metai. Prieš dešimtmetį mūsų šalies gyventojų gyvenimo trukmė siekė 72 metus. Marijampolės apskrityje, kuriam priskiriamas ir Šakių rajonas, 2011 metais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 68-erius metus (2006 m - 66), moterų beveik 80 metų (2006 m. - 78). Apskritai pagyvenusių moterų šalyje yra gerokai daugiau nei vyrų.

Paskaičiuota, kad demografinis gyventojų senėjimas Lietuvoje sparčiausiai vyks trečiajame – ketvirtajame šio šimtmečio dešimtmetyje. Vėliau senėjimo tempas mažės. Remiantis ES statistikos tarnybos prognozėmis, tikėtina, kad 2060 metų pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, ES – 27–35 proc.