Prasidėjus pandemijai kai kurios ligos tarsi buvo primirštos, tačiau su trenksmu grįžta ne tik gripas, tačiau vis garsiau kalbama, kad plinta ir kitos oru plintančios ligos. Viena iš jų – skarlatina, kurios šiais metais fiksuojama 2,5 karto daugiau nei pernai. Tad ką apie ją reikia žinoti?

 

Tiesa, kaip patikslino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėja Brigita Kamorūnaitė, Šakių rajone per 10 šių metų mėnesių skarlatinos atvejų registruota nebuvo, praėjusiais metais buvo trys atvejai.

Tad nors pas mus kol kas ramu, tačiau kaimyniniai rajonai jau skelbia apie registruotus atvejus, sergančiųjų skarlatina, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, gerokai padaugėjo ir šalyje.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė informuoja, kad, NVSC duomenimis, iki šių metų gruodžio 5 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 325 skarlatinos atvejai, iš jų 99,1 proc. (322 atvejai) sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus.

Pavyzdžiui, prieš dvejus metus, 2020-aisiais, skarlatinos buvo registruoti 709 sergamumo skarlatina atvejai, tiesa, 2021 m. buvo registruoti tik 74 atvejai, o ligos šuolis buvo stebimas 2019 m., kai registruota 2,3 kartus daugiau skarlatinos atvejų (2 tūkst. 736) nei 2018 m. – 1 tūkst. 205.

„Skarlatinos atvejų užregistruojama kasmet. Susirgimų registruojama tarp įvairių amžiaus grupių, tačiau dažniausiai serga vaikai. Iš šiais metais užregistruotų 322 vaikų skarlatinos  atvejų 270 susirgimų buvo diagnozuota vaikams iki šešerių metų (84,2 proc.)“, – teigia specialistė.

Tad ką reikėtų žinoti apie šią ligą? NVSC primena, kad tai oro lašeliniu būdu perduodama ūminė infekcinė liga, kuria dažniausiai serga vaikai, todėl protrūkiai dažniausiai nustatomi vaikų darželiuose, mokyklose.

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 d., dažniausiai 2–3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, išberiamas beveik visas kūnas nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (tai gali trukti iki keleto savaičių).

Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami.

„Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Asmenys šia liga gali sirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas“, – rašoma NVSC pranešime.

Vienos geriausiai žinomų priemonių, norint apsisaugoti, yra kruopšti rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo kultūra, dažnas  (3–4 kartai per dieną) patalpų vėdinimams padarant skersvėjį, patalpų bei liečiamų paviršių valymas drėgnu būdu. Po to, kai turėtas sąlytis su sergančiuoju, personalas, tėvai vaiką bei jo savijautą akyliau turėtų stebėti 7 dienas. Skiepų nuo skarlatinos nėra.

„Draugo“ inf.