Birželio 1-ąją Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame renginyje tarp gausybės pramogų bei iniciatyvų Švietimo pagalbos bei ligoninės ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistai kviečia suinteresuotus tėvus, pedagogus ir visus besidominčius piliečius pasikalbėti, pabendrauti ir atsakyti į rūpimus klausimus. „Pagalbos yra iš visų pusių, tačiau reikia kreiptis, kartais žmonės vis dar nežino kur, kaip, o kartais trūksta sąmoningumo“, – sako gydytoja neurologė Vilija Safronovienė, kuriai pritaria ir Švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) vadovė Diana Jazukevičienė.

 

Teikiant pagalbą šeimai, dirbant su vaiku ir siekiant jam padėti ŠPT bendradarbiauja su ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, konsultuojasi, o tarnybų vadovės V. Safronovienė bei D. Jazukevičienė kone choru tvirtina, kad jų ir požiūris panašus, ir tikslai tokie patys – kuo anksčiau padėti tiems, kam pagalbos reikia.

Tad ir kilo mintis pasinaudoti proga ir būti birželio 1-ąją vyksiančios šventės dalimi, papasakoti apie save, atsakyti į kylančius klausimus.

„Kuo anksčiau pastebi ir pradedi padėti, tuo ir rezultatai geresni“, – sako specialistės ir tvirtina, kad kartais tėvai net nepastebi, kad jo vaiko vystymasis ar raida sutrikę, kartais delsia kreiptis į specialistus, kartais kyla elementariausi klausimai, o tai nuo ko pradėti, į kurį specialistą kreiptis, kartais to vengia dėl atsirasiančių įrašų kortelėje ar dar kitokių priežasčių.

„Tačiau mes vietoje turime tiek pagalbos ir iš visų pusių, kad svarbiausia tik kreiptis. Mes norime ir galime padėti, nes mums rūpi“, – nedelsti skatina neurologė V. Safronovienė ir priduria, kad, be neurologo konsultacijos, galima gauti ir psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar socialinio darbuotojo pagalbą.

O kad įvairių sutrikimų turinčių vaikų daugėja, tvirtina tiek logopedė bei ŠPT vadovė D. Jazukevičienė, tiek neurologė V. Safronovienė. Ir ilgėja laikas, kai teikiant pagalbą pradeda matytis rezultatai. Daugėja ir elgesio, emocinių problemų turinčių vaikų, pastebima, kad ypač suintensyvėjusios kalbinės problemos.

Kodėl? Specialistės svarsto, kad tam yra daugybė priežasčių, tarp kurių režimo nebuvimas, mityba ir ypač ankstyvas technologijų naudojimas, kai planšetės nesvetimos jau ir kelių mėnesių mažyliams, o paskui tėvai skundžiasi, kad vaikas nekalba. Reikšmės, žinoma, turi ir kiti faktoriai.

„Kartais reikia tėvus tik užvesti ant kelio, nes tikrai turime daug ir gerų pavyzdžių, puikių rezultatų, todėl, kaip minėjome, svarbiausia kreiptis į specialistus“, – sako D. Jazukevičienė.

Be to, nuo 2024-ųjų ugdymo įstaigose prasidės ir įtraukusis ugdymas, tiesa, tai vyksta ir dabar, bet tada jau nebus galima prisidengti, jog nėra reikiamų specialistų ar galimybių ugdyti kitokius vaikus, todėl iššūkių gali kilti visoms to proceso pusėms.

Tad specialistės ragina drįsti ir užsukti į jų palapinę birželio 1-ąją, tarnybų specialistai joje ketina būti 10–13 val. Čia laukiami tiek tėvai, tiek globėjai, pedagogai ar kiti specialistai, patys vaikai ar tiesiog smalsūs piliečiai.

„Draugo“ inf.