Kol Sveikatos apsaugos ministerija trimituoja, jog įgyvendinus sveikatos priežiūros reformą didės paslaugų apimtys, prieinamumas ir kokybė, kai kurių įstaigų vadovai, rajonų administracijos, tarp jų ir mūsiškė, reformą mala į miltus. Visgi vienokie ar kitokie sprendimai neišvengiamai turės būti priimti, tad norėdami aiškumo ir atsakymų savivaldybės vadovai bei specialistai, ligoninės vyriausiasis gydytojas jungėsi į dar vieną nuotolinį pasitarimą su ministerija.

 

Bene didžiausią klausimą kelia sveikatos centrų kūrimas.

Juos kurti galima vadinamuoju struktūriniu arba funkciniu pagrindu. Pasirinkus pastarąjį per daug niekas nesikeistų, sveikatos įstaigos tarpusavy bendradarbiautų sutarčių pagrindu. Pasirinkus struktūrinį – vykdoma restruktūrizacija, paslaugos teikiamos viename juridiniame asmenyje, kalbant dar paprasčiau, ligoninė turi jungtis su poliklinika. Tiesa, yra papildoma dalis, kuri susijusi su lovų mažinimu. Šakių ligoninės atveju siūloma sumažinti 18 stacionaraus gydymo lovų (10 chirurgijos ir aštuonias vaikų ligų), ministerijos atstovių žodžiais, „neefektyvias paslaugas siūlome transformuoti į dienos paslaugas“.

„Tai reiškia, kad jūs neguldysite su nakvyne, o transformuosite į dienos stacionarą“, – aiškino ministerijos atstovė Ramunė Andriušaitienė nekart pabrėžusi, kad ministerijos siūlymai ne iš piršto laužti, vienas iš svarbesnių kriterijų – mažėjantis gyventojų skaičius, mažėjantis stacionarių paslaugų poreikis, o apie pokyčius, pabrėžė ji, kalbama ne pirmus metus.

Tačiau paaiškinimų ramiai negalintys klausyti vicemeras Darius Jakavičius ir ligoninės vadovas Ignas Sadauskas teiravosi, iš kur traukiami skaičiai.

„Pagal paskutinius duomenis, vaikų skyriuje turime keturias lovas, o jūs prašote sumažinti aštuonias. Mes tiek neturime“, – teigė I. Sadauskas.

D. Jakavičius dėstė, kad tiesiog neteisinga lyginti kaimiškas vietoves su didmiesčiais ir reformą vykdyti pagal vienodus svertus ir paskaičiavimus.

„Jūsų kriterijus 1200–1400 pacientų vienam šeimos gydytojui. Bet jeigu jūs lygintumėt Kauno rajone dirbantį šeimos gydytoją, tai jis aktyvių pacientų turi gal 300–400, tai mūsų rajone iš 1100 prisirašiusių aktyvių yra 700–800. Suprantat, kad negalima taip dėlioti“, – kalbėjo vicemeras.

I. Sadauskas taip pat svarstė, kad minima transformacija galbūt labiau tinkama didesniuose miestuose, kur jaunesni pacientai ir juos po operacijų galima greičiau išleisti namo. Mūsų atveju tai sunkiai įgyvendinama, nes vyresniems pacientams po operacijų reikalingos stacionarinės paslaugos, intensyvi priežiūra.

„Jeigu mes turėsime tik dienos chirurgiją, tai mes negalėsime operuoti, nes vyresniems žmonėms reikia bent 12 valandų, tai viskas keliaus į didesnes ligonines“, – nuogąstavo mero pavaduotojas akcentavęs, kad paslaugų poreikis didelis, žmonės sensta, tad dangstytis paaiškinimais – esą po reformos bus geriau – jis nelinkęs, mat paslaugos tols nuo žmogaus.

Susitikimo metu nekart nuskambėjo žodis „uždarymas“, „užsidarymas“, tačiau ministerijos atstovė sakė, kad taip kalbėti nekorektiška.

„Nėra uždarymo, niekas to nesiūlo, o siūlo plėsti ambulatorines paslaugas“, – teigė R. Andriušaitienė.  

Tačiau mūsų rajono atstovai sakė „perpratę ministerijos žaidimą“, esą tai tik žodžių žaismas ar saldainio įvyniojimas į vienokį ar kitokį popierėlį.

Visgi R. Andriušaitienė nekart prašė nutraukti diskusijas – esą susitikimas skirtas ne ligoninės klausimams aptarti, o atsakyti į klausimus apie sveikatos centrą, nors iš principo viskas susiję.

Ypač svarbus ir tas faktas, kad papildomos lėšos bus skiriamos tik tuo atveju, jei bus pasirinktas struktūrinis bendradarbiavimas, tai yra restruktūrizacija, jei ne, numatytas tik bazinis lėšų paketas.

„Europos Sąjunga finansuoja pokyčius, o ne tai, kad mums reikia“, – motyvus dėl lėšų skirstymo aiškino ministerijos specialistė, pridūrusi, kad investicijų daugiau reikia tais atvejais, kai pasirenkama lovų atsisakyti, persitvarkyti, susijungti.

Ligoninės vadovas I. Sadauskas, vicemeras D. Jakavičius bei meras Raimondas Januševičius svarstė, kad galbūt būtų labiau išlošiama nieko nedarant, bet išsaugant ligoninę tokią, kokia yra dabar, tiesa, siekiant padidinti kai kurių paslaugų mastą.

„O kaip jūs ir ligonių kasos reaguosit, jei mes nieko nedarom?“ – klausimą kėlė vicemeras ir pridūrė, kad pasikeitė tiek administracijos vadovai, tiek ligoninės vadovas ir jeigu anksčiau, vicemero tvirtinimu, buvo pasirašyta neatsakingų raštų, tai dabartinė valdžia už tai nenori prisiimti atsakomybės.

R. Andriušaitienė teigė, kad nesvarbu, koks sprendimas bebūtų, tai savivaldybės tarybos apsisprendimas ir teisė.

„Tai jūsų sprendimai ir išmintis. Mes rankų nesurišame“, – tikino specialistė ir atkreipė dėmesį, kad svarbu, jog 2025 m. įstaiga atitiktų teikiamų paslaugų mastą.

„Jeigu jūs aiškiai matot, kad dienos stacionaro bus 1000 ar daugiau, tai ramu, bet jeigu turit abejonių, gal geriau pasinaudoti restruktūrizacija ir dar sulaukti europinės pagalbos“, – mintimis dalijosi R. Andriušaitienė.

Ji taip pat ragino pagalvoti, kas bus daroma su ambulatorijomis, kaip bus plečiama šeimos gydytojo komanda ir pan.

Nors susitikimo pabaigoje D. Jakavičius padėkojo ministerijos atstovėms už kai kuriuos atsakytus klausimus, pabrėžė, kad neaiškumų liko. Visgi sprendimas, kokiu keliu savivaldybė eina, turėtų būti priimtas dar šį mėnesį.