Kai daugelis važiuoja slaugyti senolių į užsienį, senstančius lietuvius vis mažiau kam belieka slaugyti. Vietiniai gyventojai sunkokai randa patikimą žmogų, kuris padėtų slaugyti namuose esantį ligonį. Viešosios įstaigos teigia su šia problema nesusiduriančios.

 

 

Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė teigė, kad jų centras šiuo metu dirba pilnu pajėgumu. Netrūksta slaugytojų ir Šakių ligoninėje. Šakių ligoninės vyr. slaugos administratorė D. Duobienė taip pat tikino, jog slaugių gretos nuolat pasipildo.

„Jei ligonis yra registruotas mūsų savivaldybėje, jis turi kreiptis į savo seniūniją. Ten bus sutvarkyti dokumentai ir bus suteikta pagalba į namus arba dienos socialinė globa“,- pasakojo V. Bielskienė. Iš viso Socialinių paslaugų centras aptarnauja apie 130 rajono gyventojų.

Pagalba į namus yra paprastesnė priežiūros forma skirta tiems ligoniams, kurie gali būti vieni ir iš esmės dar sugeba savimi pasirūpinti. Specialistai atvyksta ir padeda sergančiajam iki dviejų valandų per dieną, iš viso – dešimt valandų per savaitę. Tokios paslaugos atsieina apie 50 litų per mėnesį, jos yra labai mėgstamos. Senoliai džiaugiasi turėdami su kuo pabendrauti, jiems palengvinama buities našta. „Iš viso rajone pagalbos į namus paslaugas teikiame 115 asmenų“,- pasakojo V. Bielskienė.

Daugiau pagalbos gauna sunkiai sergantys ligoniai, kuriems priskiriama dienos socialinė globa. Jais intensyviai rūpinasi Socialinių paslaugų centro priskirti specialistai net iki šešių valandų per dieną. „Yra du paslaugų paketai – 20 ir 30 valandų per savaitę. Atsižvelgiant į ligonio būklę skiriamas vienas arba kitas. Čia jau yra intensyvi priežiūra tiems, šalia kurių reikia nuolat esančio žmogaus“,- teigė V. Bielskienė. Mūsų rajone yra 15-16 asmenų, kuriems teikiamos šios paslaugos ir tai yra maksimalus šiuo metu galimas skaičius. „Visi kiti turi laukti eilėje. Aišku, dabar bus geresnės galimybės, nes bus vykdomas projektas, kurio dėka bus galima aptarnauti 50 asmenų, taigi visi laukiantys eilėje jau šį rudenį gaus paslaugas. Negana to, atsilaisvina ir daugiau vietų norintiesiems“,- džiaugėsi Socialinių paslaugų centro direktorė. Dienos socialinė globa yra brangesnis variantas, už ją reikia mokėti apie 200 litų. Tačiau tokia kaina bet kokiu atveju yra labai maža, palyginus su tuo, kiek tenka mokėti samdant privatų asmenį.

Ar netrūksta slaugytojų? „Šiandien išsiverčiame. Žmonės palaukia ir sutvarkom. Nebūna, kad žmogus būtų paliktas vienas, yra vaikai, kaimynai“,- aiškino V. Bielskienė.

Eilę sudarinėjančio Šakių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, norint gauti intensyvios slaugos paslaugas reikia gauti slaugos išmoką. Įprastai gyventojai stoja į eilę ne pagal ligos sunkumą, nors gali pasitaikyti tokių atvejų, o pagal eiliškumą, kada kas padavė dokumentus.

Šiomis paslaugomis susidomėjusi šakietė pasakojo, jog patekti į „išrinktųjų“ gretas yra sunku: „Norėjau išsirūpinti priežiūrą savo seniems tėvams, tačiau man nepavyko, nes jiems nepriklauso slauga, tačiau patys savimi pasirūpinti jie taip pat negali. Būčiau tikrai mielai pasinaudojusi Socialinių paslaugų centro paslaugomis, nes ten teikiama kvalifikuota pagalba. Belieka viena išeitis – ieškotis privačios, į namus ateinančios slaugės. Tačiau kol kas nežinau, kur tokią rasti, ir kiek tokios paslaugos kainuoja.“

Sunkiomis darbo sąlygomis dirbančių slaugytojų alga vos viršija minimumą. Šakių Socialinių paslaugų centro darbuotoja už savo darbo valandą gauna 5,5 Lt. Privačiai šia veikla užsiimančios moterys uždirba įvairiai – galima susirasti slaugę, kuriai tereiks mokėti 400 Lt per mėnesį, o gali tekti pakloti ir solidesnę sumą.

Senelius prižiūrinti Zita teigia, kad darbo jai niekada netrūksta. Iš pradžių teikusi šias paslaugas Lietuvoje, šiandien moteris senelius prižiūri užsienyje. Ji pastebėjo, kad didelis privalumas, kai slaugomų žmonių artimieji yra pažįstami su tais, kurie rūpinasi jų ligoniu, turi rekomendacijas. Tai padeda sukurti abipusį pasitikėjimą. „Tada yra ramiau dirbti. Nes seniems žmonėms dažnai „vaidenasi“, kad juos nori apgauti, pinigus, pensiją išvilioti. Pažįstami ne taip užkimba ant šito kabliuko. Nors visko pasitaiko. Jei artimieji pasiduoda tokioms kalboms, būna labai sunku dirbti ir tada slaugės pas tokį ligonį nuolat keičiasi. Kaip mes sakome: „Jam visi blogi“. Lietuvoje aš dabar beveik nedirbu, važinėju į užsienį, nes ten kiti pinigai. O seni žmonės visur vienodi. Gerai, jei patenki į gerą šeimą“,- teigė moteris.

Socialinių paslaugų centre dirbanti Rūta teigė, jog tokios paslaugos yra tikrai labai reikalingos žmonėms, nes rūpintis ligoniu nėra lengva. „Ne veltui mes gauname 35 dienų atostogas. Pasitaiko, kad sunkesniais atvejais sutrinka psichika, žmonės neadekvačiai suvokia tikrovę. Kartais jiems užplaukia tokie, kaip aš vadinu, „debesėliai“. Reikia susitaikyti su tuo, kad dirbi sunkų darbą, išmokti su tokiais žmonėmis bendrauti ir elgtis“,- pasakojo moteris.

Kalbant apie slaugą ligoninėse daugelyje Lietuvos vietų  slaugytojų trūksta, o ateityje truks dar labiau. Visuomenė sensta ir slaugytojų poreikis didės. Nieko gero nežada Lietuvos slaugos specialistų organizacijos duomenys: vidutinis slaugytojos amžius gana didelis – 55 metai. Daug jaunų specialistų išvyksta dirbti į užsienį, kur jiems pasiūlomas geresnis uždarbis ir darbo sąlygos.

Pasak Šakių ligoninės vyr. slaugos administratorės Danutės Duobienės, Šakiuose situacija yra geresnė. Ligoninėje kol kas netrūksta slaugytojų, jų  amžiaus vidurkis mažesnis nei šalies – 46 metai. „Su bendrosios praktikos slaugytojų stygiumi nesusiduriame. Daugelis mūsų darbuotojų įleidusios šaknis į gimtąjį kraštą ir išvykti neskuba, kolektyvas kartais pasipildo ir jaunais specialistais. Kadangi buvo uždaryti akušerijos ir infekcinis skyriai, darbuotojai perėjo dirbti į likusius skyrius“,- pasakojo D. Duobienė. Paklausta apie problemas moteris teigė, kad jos tokios pačios, kaip ir visada – keičiasi technologijos, tobulėjantis slaugos mokslas reikalauja kelti kvalifikaciją. Nemažiau aktualūs ir socialiniai darbo aspektai, kadangi tenka slaugyti benamius, bedarbius, kuriems, anot D. Duobienės, slaugytojos dažnai atstoja artimuosius. „Didelė problema yra ir agresyvumas. Sesutė viena lieka prie ligonio, kuris turi ne tik fizinių, bet ir psichinių problemų. Agresyvūs būna baltosios karštinės valdomi žmonės...“- pasakojo D. Duobienė.