Niežus sukelia smulkios niežinės erkės, vos matomos paprasta akimi, šliaužiojančios žmogaus oda 2,5 cm per minutę greičiu. Jos plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiu žmogumi metu arba per jo daiktus: lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus.
Be šeimininko kambario temperatūroje erkės neišgyvena ilgiau 3–4 dienas. Žemesnė temperatūra ir didesnė santykinė drėgmė prailgina jų išgyvenimą. Niežais užsikrėtęs asmuo turi laikytis asmens higienos taisyklių, jo rūbai ir patalynė, naudoti 4 dienos iki gydymo, plaunami karštame vandenyje (mažiausiai 60 °C) arba virinami 1–2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo. Patalpose, kuriose būna ligonis, kasdien atliekamas drėgnas valymas, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą.
Užsikrėtus niežais, būdingas stiprus odos niežėjimas (ypač varginantis naktį - atsigulus ir sušilus), bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose (tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys, vyrams – genitalijos, tiesiamieji kelių paviršiai, apatinė sėdmenų, užpakalinė šlaunų dalis, pėdų paviršiai bei padai).

Eduardas iš Griškabūdžio:






