Klysta tie, kurie mano, jog nušalti galima tik esant labai žemai temperatūrai – pasirodo, pavojus yra net ir tada, kai šąla palyginus nedaug.

Specialistai teigia, kad žiemos metu reikia labai saugoti save ir vaikus nuo nušalimo, kuris ypač dažnas esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui. Tuomet greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.

Labai dažnai pasitaiko I laipsnio nušalimas, kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. Žinotina, kad II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas yra pats sunkiausias, nes nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.

Nežinia iš kur, tačiau vis dar paplitęs žalingas įprotis trinti nušalusias vietas sniegu. To jokiais būdais negalima daryti. Nušalusiam žmogui reikia nedelsiant sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti, kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuoti nušalusią vietą. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų būtina šiltai apkloti, duoti jam gerti karštos arbatos ar sriubos.

Kitas mitas – įsitikinimas, kad sušilti padeda alkoholis. Jis padeda tik dar greičiau sušalti, nes išplečia kraujagysles, todėl išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką ir jam darosi dar šalčiau.

Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.

Specialistai rekomenduoja prieš einant į lauką pasitepti riebiu kremu, šiltai apsirengti, kuo daugiau judėti ir jokiu būdu nevartoti alkoholio.

„Draugo“ inf.