A. Dapkutė tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvavo pirmą kartą. Pastaruosius metus ji aktyviai lankė neakivaizdinės biologų mokyklos „BioSa“ užsiėmimus ir sėmėsi žinių kartu su šauniausias šalies moksleiviais. „Tai man ne tik padėjo sužinoti tai, ko niekada nebūčiau sužinojusi mokykloje, bet ir praplėsti akiratį, pažinti protingiausius Lietuvos mokinius ir paskatino siekti svajonių“,– sakė mergina. Nors ji visada gaudavo aukštus įvertinimus rajoninėse olimpiadose, apie tolesnius pasiekimus negalvodavo. Pasak Austėjos, tarptautinė olimpiada buvo daugiau neįmanoma svajonė, nei ateities planas.„Dar ir dabar prisimenu, kai dešimtos klasės viduryje nuvykau į nacionalinės moksleivių akademijos sesiją ir susipažinau su tarptautinės biologijos olimpiados dalyviais. Tada dar nieko apie ją nežinojau, bet pasakiau sau, kad kada nors noriu būti tokia, kaip jie. Turbūt tada ir atsirado tikrasis noras mokytis ir stengtis“,– apie postūmį siekti daugiau pasakojo abiturientė.
Kad biologija yra dalykas, kuriame įmanoma pasiekti daug, mergina žinojo, tačiau negalvojo, kad jos rezultatai bus tokie aukšti. „Tyliai pasijuokdavau, kad išvažiuosiu aš į tą Indoneziją, tačiau niekada pati tuo netikėjau“, sakė Austėja. Vis dėlto ne be reikalo sakoma, kad svajoti reikia atsargiai. Jos svajonė iš tiesų išsipildė – laimėjusi bronzos medalį Lietuvos biologijos olimpiadoje A. Dapkutė buvo pakviesta į atrankines stovyklas Vilniuje. Jų buvo trys. Kiekvienos stovyklos pabaigoje tekdavo spręsti testus, o per paskutinę reikėjo atlikti ir dvi praktines užduotis. „Daug kas man jau po pirmosios atrankos sakė, kad toliau į jas vykti neverta – vistiek nepateksiu į komandą, tik prarasiu daug svarbaus laiko ruošimuisi egzaminams“, – prisiminė Austėja.Nors mergina ne visada sulaukdavo aplinkinių palaikymo ir net buvo girdėjusi, kad bronzos medalininkai į tarptautines olimpiadas beveik nesiunčiami, o komandoje visada būna bent vienas vienuoliktokas, tačiau vilties ji neprarado.„Šių metų komanda išties išskirtinė – visos buvome dvyliktokės, dvi iš mūsų – bronzos medalininkės. Taigi visos paaukojome savo išleistuves, kad galėtume atstovauti Lietuvai Indonezijoje“, – pasakojo abiturientė.
Keturios lietuvės ir jas lydintys vadovai Balyje praleido dvi savaites – pirmąją savaitę vyko olimpiada, o antrąją - jie keliavo po salą. Laiko veltui lietuviai neleido: „Olimpiados metu bendravome su kitų šalių delegacijomis, vykome į safarį, lankėmės šventyklose, stebėjome tradicinius šokius ir, žinoma, sprendėme testus bei darėme praktinius darbus“,– dalijosi įspūdžiais Austėja.Atlikti tiek teorines, tiek praktines užduotis užtruko nemažai laiko – joms buvo skirta po šešias valandas. Laboratoriniai darbai buvo keturi: iš molekulinės ir ląstelės biologijos, botanikos, zoologijos ir ekologijos-etologijos. Kaip pasakojo šakietė, ne viskas vyko sklandžiai, nes programa buvo nuolatos atidedama, o galiausiai dalyviai sužinojo, kad paskelbti rezultatai nėra teisingi. „Vietoje džiugesio po medalių įteikimo teko ištverti tikrųjų rezultatų laukimą“,– sakė mergina. Antrąją savaitę Balyje moksleivės su vadovais nusprendė pakeliauti po salą. Jie aplankė botanikos sodą, kavos plantacijas, kopė į ugnikalnį. Tik kelionės pabaigoje paaiškėjo naujieji rezultatai. Tikėtina, kad jie daugiau nebesikeis. „Man pasisekė, kad net ir pagal sumaišytus taškus gavau tokį patį medalį – dabartinėmis žiniomis taip pat laimėjau sidabrą“,– džiaugėsi A. Dapkutė.