Valstybė finansuos 15,6 tūkst. pirmakursių studijas

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išliko toks pat. Pasiūlymus dėl valstybės finansuojamų studijų per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą šiemet gavo beveik 15,6 tūkst. stojančiųjų: 8,3 tūkst. į universitetus, 7,3 tūkst. į kolegijas.
 
Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija, šiemet didesnis dėmesys buvo skiriamas valstybės užsakymui – specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Sutartis dėl tikslinio finansavimo studijoms siūloma pasirašyti 665 stojantiesiems, tai yra dukart daugiau nei 2013 metais. Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Išaugo stojančiųjų susidomėjimas studijomis Kauno technologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetuose. Sumažėjo stojančiųjų į Klaipėdos ir Šiaulių universitetus. Vilniaus universitetas į valstybės finansuojamas vietas šiemet pritraukė mažiau studentų nei pernai, tačiau siūlo daugiau mokamų vietų.

91 studijų programa įvairiuose šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamų studentų skaičiaus. „Pirmiausia tai lemia studijų programų smulkumas, siaurumas, iš viso šiemet siūlyta apie 1800 studijų programų. Studentai vengia rinktis labai siauros specializacijos programas, kaip antai sveikatingumo ar logistikos vadyba ir pirmenybę teikia platesnėms, daugiau įsidarbinimo galimybių suteikiančioms programoms, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Aukštosios mokyklos turėtų pagalvoti, kaip padidinti studijų patrauklumą ir kokybę. Valstybė savo ruožtu stiprins tikslinio finansavimo mechanizmą, kad nenukentėtų šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas pirmą kartą per penkerius metus. Daugiausia lėšų – daugiau nei  trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Finansavimas proporcingai, lyginant su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 23 kolegijas – dalyvavo 33 991 stojantysis, iš jų 20 986 – šiemetiniai abiturientai. Kaip sekėsi rajono moksleiviams siekti svajonės renkantis tolimesnį gyvenimo kelią, informuosime rugsėjo pradžioje.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.