Dėl prastai išlaikyto matematikos egzamino skandalas nusirito per visą šalį, netrūko komentarų, kad tai neeilinė ir krizinė situacija. Išties, lyginant su ankstesniais metais, gerokai daugiau neišlaikiusių ir rajone – iš viso 50,67 proc. (Lietuvos vidurkis – 35,41 proc.), tad antradienį pasikalbėti apie rezultatus ir situaciją apskritai „Varpo“ mokykloje rinkosi rajono matematikai.

Susitikimą pradėjęs vicemeras Darius Jakavičius abejojo, ar pasirinktas formatas yra tinkamas, nes pradinukų mokytojai į susitikimą pakviesti nebuvo, nors būtent jie pakloja pirminius pagrindus. Jo tikinimu, kai rajone daugiau nei 50 proc. mokinių neišlaiko egzamino, tai toks rezultatas jau per didelis. Be to, dalyvaujant ministerijos lygio susitikimuose vis labiau pasigirsta retorinių svarstymų, ar matant tokius rezultatus ne per didelė prabanga rajone turėti keturias gimnazijas...

Visgi pirmiausiai nemažai diskutuota, kas galėtų vadovauti metodiniam matematikos būreliui, mat rajono matematikai likę be lyderio. Po netrumpų svarstymų matematikai sutarė, kad jiems vadovaus „Žiburio“ gimnazijos matematikos mokytoja Remigija Kučiauskienė, nors pati pedagogė dėl didelio darbo krūvio užimti pareigas entuziazmu netryško, o pavaduotojos pareigos patikėtos Panemunių mokyklos Kriūkų skyriaus mokytojai Rūtai Krištopaitienei.

Tačiau po formalumų ir darbinių klausimų daugiau nei dvi valandas trukusiame susitikime daugiausiai laiko skirta būtent matematikos egzamino rezultatams aptarti ir pasikalbėti, ar galima kažką daryti kitaip, kad rezultatai būtų geresni, ir kas apskritai galėjo turėti įtakos tokiam rezultatui.

Jau nuo pirmų susitikimo minučių pedagogai ėmė vardyti, kad pirmiausiai didžiulį vaidmenį vaidina tėvai, kurie neretai pateisina ir vaikų pamokų praleidinėjimą, ir ypač vėlų ėjimą miegoti, o nepailsėję mokiniai neretai pamokos metu tik knapso, dalis tėvų apskritai rezultatais susirūpina tik pavasarį, kai egzaminas jau ant nosies. Be to, jeigu jau matematikos egzaminas bus privalomas, svarstė Panemunių mokyklos Plokščių skyriaus mokytoja Elena Pocevičienė, ar nereikėtų kalbėti apie jau pradinėse klasėse didesnį šio dalyko pamokų skaičių, kaip yra ir su lietuvių kalba, nes dabar pritrūkta laiko mokomajai medžiagai išdėstyti, o ypač kursui pakartoti. Be to, matematikai atkreipia dėmesį, kad net ir pagrindinio ugdymo patikrinimas vykdomas dar neišėjus kurso gegužę, o jo neišlaikius nėra jokio rezultato. Pastebima ir tai, kad vieno mokoma, o kito reikalaujama egzamine.

„Neišlaiko (pagrindinio ugdymo patikrinimo – red. past.), bet kas iš to?“, „Per „n“ raides nesimato pažymių, o tėvai pateisina pamokas“, „Kaip man atitempti į konsultacijas tuos, kuriems reikia, nes ateina kokie penki ir tie, kurie mokosi“, „Per antrą galą matematikos nesukiši“, – vienas po kito skambėjo pedagogų pasisakymai.

Egzaminą neretai renkasi ir tie mokiniai, kurie metiniame susigraibo vos keturis, tai yra mažiausią patenkinamą balą, o pasirinkę egzaminą jie nieko nepraranda, nes gyva viltis, o gal pasiseks...

„Nėra motyvacijos. Jokios. Anksčiau į gimnaziją priimant žiūrėdavo vidurkį. Dabar mes išvedame neigiamus pažymius ir jis sėkmingai eina į gimnaziją“, – mintimis dalijosi Rita Grybienė.

„Gal reikėtų padaryti tyrimą, kokie vaikai neišlaikė? Nors nereikia nė tyrimo, nes neišlaikė tie, kurie mokėsi bendruoju kursu. Nes jeigu vaikas mokosi tik tris valandas per savaitę, turi ne daugiau nei keturis... Kiek buvo profesorių straipsnių, kad jeigu vaikas turi keturis arba penkis, jis tiesiog negali išlaikyti egzamino, o mes neturime svertų pasakyti, kad tu neisi laikyti egzamino, nes jis sako, kad eina pabandyti. Todėl ir toks rezultatas“, – kalbėjo „Žiburio“ gimnazijos pavaduotoja, matematikė Irena Piečiukaitienė.

Šiais metais iš 177 matematikos egzaminui užsiregistravusių abiturientų 27 į jį neatvyko, 76 neišlaikė, 56 gavo 16–35 taškų, 17 surinko 36–85 ir vienas „Žiburio“ mokinys gavo 86–99 taškus.

R. Kučiauskienė svarsto, kodėl apskritai orientuojamasi į tuos 35 proc. šalyje neišlaikiusių, o niekas nekalba apie tą kitą, 65 proc. išlaikiusiųjų dalį, iš kurių dažnam už aukštesnį rezultatą reikėtų medalį užkabinti.

„Metai iš metų vis iššauna užduočių, kad, atrodo, sukirsti, bet ne pamatyti, ką tie vaikai moka“, – svarsto R. Kučiauskienė ir teigia, kad, pasižvalgius po šiųmetines egzamino užduotis, paskutinė užduotis apskritai buvo nestandartinė, kuriai reikėjo laiko pagalvoti, o 12 uždavinių buvo po vieną tašką, bet ne vieno žingsnio, ji paskaičiavo, jog apskritai vienai užduočiai reikėjo skirti nuo keturių iki keturių su puse minutės. Tad pedagogai svarstė, ar apskritai yra apie ką kalbėti.

„Vaikas ateina 12-os metų kursą rašyt. Jis turi keturias minutes sąlygos perskaitymui, išsprendimui, perrašymui ir visam susivokimui... <...> Kam tai naudinga, kodėl taip daroma ir paskui eskaluojama?“ – svarstė R. Kučiauskienė, kuri atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors pusantrų metų buvo karantinas, tačiau jokio palengvinimo ar kartelės nuleidimo.

„Nenoriu pasakyt, kad turime nuleidinėti kartelę. Ne. Bet man kvepia politika. Vienais metais nuleidžia kartelę ir tyla ramybė, ir paleidžia į visuomenę gražų rezultatą, o šiemet...“ – akcentus dėliojo R. Kučiauskienė, kurios argumentus bei paskaičiavimus dėl vienai užduočiai skirto laiko D. Jakavičius su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Dariumi Aštrausku žadėjo perduoti ministerijos atstovams ar bent pasiteirauti, ar jie žino tokius dalykus.

R. Kučiauskienė atvira: kuo ilgiau dirba, tuo mažiau supranta, pavyzdžiui, kodėl pakeičiama dešimtokų patikrinimo tvarka, mokiniai susodinami prie kompiuterių užduotims atlikti ir atimami skaičiuotuvai, kuriais jie įprastai naudodavosi.

„Kam reikia tą kiaulę pakišti?“ – retorinį klausimą kėlė pedagogė ir taip pat informavo, kad Lietuvoje trūksta 40 mokytojų, tad, jos skaičiavimu, šio dalyko mokytojų trūksta maždaug 200 klasių, 5 tūkst. vaikų, o šiais metais įstojo aštuoni... Matematikų, kaip kalbėta susitikimo metu, trūksta ir rajone.

D. Jakavičius sutiko, kad apie problemas valstybėje reikia kalbėti su ministerijos atstovais ir svarstė, ar tikrai vaikai, kurie šiaip ne taip baigia aštuntą ar devintą klasę, turi eiti į vienuoliktą ir dvyliktą. Bet kol kas politika yra, kokia yra, o vaikai, kaip ir jų tėvai, turi teisę rinktis. Tiesa, nemažų pokyčių gali įnešti ministerijos užmojai, kad 11 klasėje turėtų būti 31 mokinys, tada mokyklos, galinčios būti gimnazijomis, atsisijos automatiškai.

Susitikimo metu kalbėta ir apie Švietimo tarnybos veiklą bei jos siekį padėti mokytojams, aptarti matematikos mokytojų apklausos rezultatai, kaip spręsti matematikos kompetencijų, žinių, įgūdžių problemą.