Lietuvos šeimos centras skelbia, kad maždaug vienas iš penkių vaikų tampa seksualinio priekabiavimo ar prievartavimo auka. Tai patiria vaikai, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, odos spalvos, socialinio sluoksnio ar religijos. Smurtautojas dažnai yra vaikui pažįstamas asmuo, kuriuo jis/ji pasitiki. Smurtautojas taip pat gali būti vaikas. Tad raginama savo vaikus supažindinti su taip vadinama Apatinių rūbelių taisykle. Kokia gi tai taisyklė?

Ši taisyklė labai paprasta: vaikas negali būti liečiamas kitų žmonių tose vietose, kurias dengia jo/jos apatiniai rūbeliai. Vaikai taip pat neturėtų tose vietose liesti kitų.

 

• Vaikai turi teisę atsisakyti bučinio arba būti liečiami netgi asmens, kurį jie myli. Vaikai turi būti mokomi iškart ir tvirtai pasakyti „ne“ netinkamam fiziniam kontaktui. Jie taip pat turi būti mokomi pasitraukti iš situacijų, kuriose pasijaučia nesaugiai, bei pranešti apie tai suaugusiajam, kuriuo pasitiki.

• Vaikai ne visada atskiria tinkamą prisilietimą nuo netinkamo. Pasakykite vaikams, kad yra negerai, jei kažkas žiūri ar liečia jų intymias kūno vietas arba prašo jų pažiūrėti ar paliesti kitų žmonių intymias kūno vietas. Apatinių rūbelių taisyklė padeda jiems suvokti aiškią ribą, kurią lengva prisiminti: apatiniai rūbeliai.

• Slaptumas yra pagrindinė seksualinių priekabiautojų taktika. Todėl yra svarbu išmokyti vaikus atskirti geras paslaptis nuo blogų bei sukurti pasitikėjimo atmosferą. Kiekviena paslaptis, kuri verčia vaikus nerimauti, jaustis nejaukiai, baimintis ar liūdėti, nėra gera ir neturėtų likti paslaptyje. Tokią paslaptį reikia patikėti patikimam suaugusiajam (tėvams, mokytojui, policijos pareigūnui ar gydytojui).

 • Vaikai, prie kurių priekabiaujama, jaučia gėdą, kaltę ir baimę. Suaugusieji neturėtų vengti pokalbių apie seksualumą su vaikais ir užtikrinti, kad jie žinotų, į ką kreiptis, jei juos kažkas neramina, jei jaučia nerimą ar liūdesį.

• Dažniausiai smurtautojai yra vaikui gerai pažįstami žmonės. Mažam vaikui ypač sunku suvokti, kad jį gali skriausti jam/jai gerai pažįstamas žmogus. Nepamirškite, kad smurtautojai stengiasi prisijaukinti vaiką bei išsikovoti jo/jos pasitikėjimą. Namuose turi vyrauti taisyklė: tėvai turi žinoti, kas vaikui nuolat dovanoja dovanas, prašo saugoti paslaptis bei bando praleisti laiką vienas su vaiku.

• Kartais smurtautojas yra nepažįstamas asmuo. Išmokykite vaiką paprastų elgesio su nepažįstamuoju taisyklių: niekad iš nepažįstamų žmonių nepriimti dovanų ar kvietimų.

• Jei įtariate, kad prie jūsų vaiko buvo priekabiauta, labai svarbu nesupykti ant jo/jos. Nepriverskite vaiko jaustis taip, tarsi jis/ji padarė kažką bloga. Nekvoskite vaiko. Paklauskite jo/jos, kas galėjo atsitikti, kada ir su kuo, bet neklauskite, kodėl. Pasistenkite vaiko akivaizdoje nenusiminti. Vaikai lengvai pasijaučia kaltais, todėl gali pradėti slėpti informaciją. Pasistenkite nedaryti išvadų, paremtų neaiškia ar nepilna informacija. Patikinkite savo vaiką, kad jūs viskuo pasirūpinsite ir kreipsitės pagalbos pas psichologą, vaiko teisių apsaugos specialistą, gydytoją, socialinį darbuotoją ar policiją.

Šiais patarimais socialinėje erdvėje besidalinanti Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė irgi teikia, kad pastaruoju metu vis išgirstame apie nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų tvirkinimu, prievartavimu, todėl labai svarbu apsaugoti nuo šių nusikalstamų veikų mūsų vaikus, išaiškinti vaikams galimas grėsmes, palaikyti su jais artimą ryšį, kad jei vis dėlto atsitiktų tokia nelaimė, vaikas nebijotų kreiptis į suaugusius, kad kuo anksčiau apie tai papasakotų.

„Draugo“ inf.