Kraštietis parlamentaras Darius Jakavičius žada inicijuoti diskusijas apie privalomą istorijos egzaminą arba bent jau būtiną šio dalyko mokymąsi 11-oje bei 12-oje bendrojo ugdymo programos klasėje.
Socialdemokrato teigimu, to priežastis – jaunimo kritinio mąstymo trūkumas, pastebėtas po to, kai įsigaliojo nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas.
„Desovietizacijos įstatymas gal ir yra neblogas, bet pačioje visuomenėje truputį trūksta suvokimo, supratimo, kritinio mąstymo. Norėtųsi, kad augintume kartą, kuri 11–12 klasėje mokosi istorijos, laiko egzaminą ir turi Konstitucijos pagrindus, politologijos dalyko suvokimą“, – praėjusią savaitę Eltai teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas D. Jakavičius.
„Nerimą kelia būtent tai, kad kai prasidėjo desovietizacijos įstatymo galiojimas, visi tie procesai, visuomenėje pasimatė nesusivokimas. (...) Kad ir į menininkus, pavyzdžiui, į Salomėją Nerį, yra žiūrima iš vienos pusės. Norisi išugdyti gebėjimą atrinkti faktus, o to istorija ir moko“, – tęsė jis.
Visgi, pasak Seimo Švietimo ir mokslo komitetui priklausančio parlamentaro, dėl to, ar istorijos egzaminas arba dalykas turėtų būti privalomas, yra reikalinga plati diskusija.
„Norėčiau platesnės diskusijos, kad ir pati bendruomenė į ją įsitrauktų. Dėl pilietiškumo, patriotizmo ir kritiškumo ugdymo. Svarbiausia būtų ne tai, kad mokiniai laikytų istorijos egzaminą, o tai, kad istorijos neitų nesirinkti. Tai irgi tenkintų“, – akcentavo D. Jakavičius.
„Žinau, kad bus ir priešiškai nusiteikusių žmonių, argumentų, ar dar ne per daug egzaminų, bet man svarbiausia, kad nepamestų jaunimas istorijos. (...) Didžioji dalis gabiausių jaunų žmonių, dažnai besirenkančių gyvybės mokslų studijas, nueina lengvesniu keliu. Jeigu jie žino, kad tarp keturių egzaminų istorija nebus reikalinga, tai jie jos ir nesirenka – 10-toje klasėje renkasi geografiją ir viskas tuo pasibaigia“, – teigė politikas.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiais metais vyksiančios pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu istorijos egzaminą laikyti pasirinko 10,4 tūkst. vienuoliktokų ir 10 tūkst. dvyliktokų. Iš viso pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys per 29,3 tūkst. vienuoliktokų, o pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje dalyvaus daugiau kaip 27 tūkst. dvyliktokų.
ELTA primena, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvoje veikia desovietizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus). Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir savivaldybių institucijoms.
Eduardas iš Griškabūdžio:
