Vasario pradžioje per visą šalį nuvilnijo žinia apie Skaitmeninės etikos centro iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklas!“ Ja siekiama nacionaliniu mastu imtis sprendimų: ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose nuo pirmos iki 10 klasės. Žinia apie iniciatyvą buvo dar viena proga mūsų rajono mokyklų bendruomenėms leistis
į diskusiją apie išmaniųjų telefonų naudojimo mastą ir to pasekmes. Nuomonių būta įvairių: su vyresnių klasių moksleiviais, sako pedagogai, įmanoma eiti į sąmoningą dialogą ir rasti sprendimus be kraštutinumų, o žemesnių klasių moksleiviams praverstų ir griežtesni ribojimai ar draudimai. Tą jau praktikuoja kai kurios šalies ir užsienio mokyklos, nes, akivaizdu, kad besaikis išmaniųjų telefonų naudojimas veda į epidemiją.
Nėra politinės valios ir žmonių suvokimo
Vienas iš šio iniciatyvos bendraautorių ir palaikytojų yra kraštietis mokslo ir technologijų populiarintojas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas Lukas Keraitis. Jis įsitikinęs, kad jau retas iš mūsų turi sveiką santykį su savo telefonais ir turiniu jame.
„Juk atsispirti pagundai tikrinti naujienas ar socialinius tinklus yra išties sunku. Moksleiviams telefonų teikiamas blaškymas yra dar žalingesnis, mokytojams sunku su tuo kovoti. Jei norime užauginti susikaupti gebančią ir gyvo bendravimo nebijančią kartą, turime sutarti – kai telefonas neblaško, laikas žinioms ir vienas kitam yra kokybiškesnis“, – sako jis.
Skaitmeninės etikos centro ekspertas Lukas Keraitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukas pasakoja, kad iniciatyva „Iš telefonų – į mokyklas!“ gimė diskutuojant su kitais Skaitmeninės etikos centro ekspertais apie problemas. Jo siūlymas buvo susikoncentruoti ir išsirinkti vieną.
„Kadangi įkūrėjos turi daug patirties, susijusios su problemišku interneto naudojimu (PIN), darė apie tai tyrimus Lietuvoje, daug bendravo su tėvais ir mokytojais, jiems yra ruošusios gaires – šis aspektas teikiant iniciatyvą pasirodė aktualiausias. Be to, matome, kad kitose šalyse pokyčiai jau vyksta, o pas mus nėra politinės valios ir žmonių suvokimo apie problemą“, – samprotauja Lukas.
Skaitmeninės etikos centro iniciatyvos kūrėjai oficialiame puslapyje dalinasi svariais argumentais ir liūdinančiais tyrimų rezultatais. Jie įsitikinę, kad asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimas mokykloje palengvina prieigą prie smurtinio, pornografinio turinio, prisideda prie patyčių internete plitimo, skatina socialinį lyginimąsi, neatsargaus dalinimosi informacija ir asmeniniais duomenimis, didina atskirtį ir mažina bendruomeniškumą. Tai itin svarbūs aspektai vaikų ir jaunimo raidai. Be to, visa tai neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, ir kėsinasi į laiką, reikalingą ugdyti(s) ir praktikuoti socialinius įgūdžius ar ilsėtis. Todėl ekspertai siūlo telefonų ribojimą įvesti visose šalies ugdymo įstaigose, o ne kiekvienoje pasirinktinai. Tam reikalinga kuo skubiau imtis teisėkūros veiksmų, kurie įtvirtintų šią poziciją. Vos tik iniciatyva buvo paviešinta, ją palaikė 25 organizacijos, bet palaikančiųjų būrys kasdien vis didėja, sąraše galima rasti ir VDU Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Palaikyti gali ir kiekvienas šalies pilietis ir bet kuri pritarianti organizacija ar institucija.
Gydoma priklausomybė
Laiko prie ekrano trukmė yra prognostinis probleminio interneto naudojimo (PIN) (priklausomybės) veiksnys. PIN yra platus terminas, apimantis tokias veiklas kaip besaikis žaidimas, socialinių tinklų naudojimas, vaizdo turinio žiūrėjimas, kompulsyvus pornografijos žiūrėjimas, impulsyvus apsipirkinėjimas internetu. Probleminiu interneto naudojimas tampa tada, kai skaitmeninėje erdvėje praleidžiama pernelyg daug laiko ir / ar kai tai sukelia neigiamas pasekmes kasdieniam asmens ir jo artimųjų gyvenimui. Dėl panašių požymių PIN prilyginamas įprastinėms – alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų – priklausomybėms. Lošimą, žaidimus, kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą Pasaulinė sveikatos organizacija jau pripažįsta psichikos sutrikimais. Nebereikia spėlioti, ar galime tapti priklausomi nuo interneto: Lietuvos mokslininkai yra parengę klausimynus, leidžiančius atpažinti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pernelyg didelį įsitraukimą į interneto naudojimą.
Neseniai kalbintas kraštietis gydytojas toksikologas Haris Jakavičius, dirbantis Respublikiniame priklausomybių centre, iš savo kasdienės praktikos teigė, kad elgesio priklausomybės šiais laikais tampa vis opesne problema: „Užtenka namuose turėti televizorių, kompiuterį, negauti pakankamai dėmesio iš artimųjų, praleisti po kelias valandas kasdien prie ekranų ir ilgainiui turėti sunkiai valdomą elgesio priklausomybę. Vis dažniau sulaukiame jaunų pacientų, kurie turi sunkių formų elgesio priklausomybes, dažniausiai pripratimą prie kompiuterinių žaidimų. Šios priklausomybės gydomos ilgai, dažniausiai psichosocialinio gydymo metodais, kai į patį gydymą įtraukiami ne tik paaugliai, tačiau ir jų tėvai.“
Elgesio priklausomybių atvejais labai išryškėja emocijų ir elgesio pasikeitimas – stebimi dažnesni agresijos protrūkiai, apatija veikloms, kurios nėra susijusios su ekranais. Kraštutiniais atvejais, komentavo gydytojas, stebimos atsirandančios sveikatos problemos, tokios kaip svorio prieaugis dėl fizinės veiklos trūkumo ar, priešingai, svorio netekimas dėl nevalgymo, taip pat higienos stoka.
„Labiausiai jaunatviško šurmulio pasigendame per pertraukas, nes kiekvienas įlindęs į savo ekraną“, – atvira Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorės pavaduotoja Alina Staniulienė. D. Pavalkio nuotr.
Per pertraukas pasigenda šurmulio
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorės pavaduotoja Alina Staniulienė sako, kad iniciatyvą mokyklos bendruomenė jau spėjo plačiai aptarti: „Pas mus, matyt, kaip ir kitur – problema su išmaniųjų naudojimu yra tikrai didelė. Per pamokas juos naudojame tiek, kiek reikalinga ugdymo procese. Žinoma, atsiranda ir bandančių papiktnaudžiauti, tačiau labiausiai jaunatviško šurmulio pasigendame per pertraukas, nes kiekvienas įlindęs į savo ekraną. Be to, besaikis naudojimas tikrai padidina patyčių riziką, vieni kitų filmavimą, neleistino turinio žiūrėjimą ir panašiai.“ A. Staniulienė sako, kad dar iki iniciatyvos paskelbimo, stažuočių metu, jie bendravo su kitomis mokyklomis, kurios jau įvedusios išmaniųjų telefonų naudojimo draudimus.
„Pokyčiai, kaip pasakoja kolegos, visada būna sunkūs, reikalauja kantrybės ir laiko, kol įsitvirtina. Tačiau po draudimų įvedimo jaunimas pradėjo daugiau bendrauti, atrado kitas aktyvias sportines veiklas, stalo žaidimus. Todėl ir mes jau aptarėme, kokias alternatyvas siūlytume savo vaikams, ta tema jau bendravome ir su mokiniais, į dialogą žadame įtraukti ir tėvus. Žemesnių klasių mokiniai imlesni informacijai apie besaikio išmaniųjų naudojimą žalą ir pasekmes, o vyresnieji linkę diskutuoti, pabrėžia, kad yra pilnamečiai ir gali spręsti patys“, – pasakoja pavaduotoja ir patikina, kad nors iniciatyva „Iš telefonų – į mokyklą!“ siūlo draudimus taikyti 1–10 klasių mokiniams, priėmus sprendimą dėl draudimo, Vinco Grybo gimnazijoje jie įsigaliotų visiems be išimties. Kol kas konkrečių žingsnių plano lukšiečiai dar neturi, domisi kitų mokyklų patirtimi, bet jau tarpusavyje tarėsi, kokias apklausas atliks, iniciatyva bus aptarta ir mokyklos tarybos bei tėvų susirinkimuose.
VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos prezidentė, gimnazijos pirmokė Gabrielė Bertašiūtė (kairėje). VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos nuotr.
Vyresnių klasių mokiniai – sąmoningesni?
Telefonų draudimas būtų staigus ir problemiškas pokytis, sako „Žiburio“ gimnazijos prezidentė, gimnazijos pirmokė Gabrielė Bertašiūtė ir savo nuomonę pagrindžia: „Dėl nuolat naujinamų programų nespėjama išleisti vadovėlių, popierinius puslapius keičia skaitmeniniai vadovėliai telefone. Savarankiški darbai, o kartais net kontroliniai, atliekami internetinėse patikrinimo svetainėse. Telefonų pagalba atliekamos ir skiriamos užduotys, vyksta interaktyvūs užsiėmimai. Namų darbai fotografuojami ir daromi iš telefono. Priskirtos perskaityti knygos taip pat dažnai skaitomos telefone, nes bibliotekoje jų ne visada galima rasti. Ar telefonų draudimas netaptų kliūtimi mokytojams, siekiantiems pritaikyti šiuolaikinius mokymo metodus ir padaryti pamokas įdomesnes bei efektyvesnes?“
Gabrielė primena, kad jos karta jau užaugo su technologijomis, todėl vietoje draudimų, jos nuomone, reikėtų verčiau skatinti atsakingą telefonų naudojimą.
„Tačiau gimnazijoje tai vyksta ir dabar – telefonų surinkimas pamokų ar kontrolinių metu, draudimas jį turėti ant stalo. Tai jau egzistuojančios priemonės, kurios reguliuoja jų naudojimą. Nejaugi tikima, kad telefonų draudimas staiga atvers visus kelius į bendravimą ir socializaciją? O laikas, praleistas prie telefono namuose, jau yra tėvų atsakomybė, kurios mokykla negali kontroliuoti“, – sako gimnazistė. Ji realiai vertina situaciją ir mato, kad kai kuriems bendraamžiams telefonas yra nusiraminimo priemonė. Ar tai gerai?
„Ne. Tačiau mes visi skirtingi, o tarp mūsų yra daug intravertų, kurie mieliau renkasi paklausyti muzikos ar kam nors parašyti nei bėgti pasijuokti su draugais. Telefonų draudimas nėra tiesiausias kelias į taip jau idealizuojamą mokyklos aplinką. Pažvelgus giliau, galima daryti išvadą, jog jis sukels didelį pasipriešinimą ir daugybę sunkumų tiek mokytojams, tiek mokiniams“, – svarsto gimnazijos prezidentė.
Panašiai mąsto ir lukšietė aštuntokė Mėta: „Aš pati telefonu naudojuosi tikrai dažnai, bet jo man dažnai reikia ir mokslams. Aišku, ir laisvalaikiu naudojuosi, o kai matau, kad per daug, stengiuosi pailsėti. Taip, telefonas gali sukelti priklausomybę, bet juk telefonais naudojasi absoliučiai visi – suaugusieji, vaikai, net ir vyresnio amžiaus žmonės. Pasaulis modernėja, atsiranda naujų dalykų, tiesiog tokie laikai ir nieko mes nepakeisime. Todėl visiškas uždraudimas naudotis telefonais mokykloje nebūtų pats geriausias sprendimas.“
Kiekviename VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos kabinete yra mobiliesiems telefonams skirtos dėžutės, kuriose ateidami į pamoką mokiniai palieka savo įrenginius. D. Pavalkio nuotr.
VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Margarita Liukaitienė sako, kad jų ugdymo įstaigoje situacija šiek tiek kitokia nei kitur, nes čia mokosi vyresnių klasių mokiniai, kurie sąmoningiau naudojasi išmaniaisiais telefonais.
„Kiekviename gimnazijos kabinete yra mobiliesiems telefonams skirtos dėžutės, kuriose ateidami į pamoką mokiniai palieka savo įrenginius – toks yra susitarimas. Mano pamokose net į dėžutę nededa, nes esame susitarę, kad jo net neišsitraukia iš kuprinės. Išmaniaisiais naudojamasi nebent tada, kai reikia mokymosi tikslams. O jau per pertraukas ar langus, žinoma, kiekvienas savo įrenginiuose veikia, ką tinkamas. Nors tikrai negalime skųstis – turime aktyvių veiklų zoną, ten visada būna mokinių, turime stalo žaidimų, kitų priemonių. Jomis irgi gimnazistai naudojasi“, – situacija gimnazijoje komentuoja pavaduotoja.
Kad vaikams ir jaunimui priklausomybė išsivysto greitai ir kad problema egzistuoja, M. Liukaitienė neneigia, tačiau apie besaikį naudojimąsi išmaniaisiais, to žalą ir pasekmes, tinkamo turinio atpažinimą su jaunimu reguliariai kalbasi specialistai tiek per gyvenimo įgūdžių bei kitas pamokas, tiek per klasės valandėles, gimnazijoje paskaitas skaitė ir minėto Skaitmeninės etikos centro specialistės.
Kol kas Švietimo ministerija neturi susistemintos informacijos, kiek Lietuvoje yra tokių mokyklų, kurios taiko išmaniųjų telefonų naudojimo apribojimus / draudimus. Rajone, kiek pavyko išsiaiškinti, ugdymo įstaigos, taikančios draudimus, nėra. Šiuo metu klausimą, ar leisti naudotis telefonais, kiekviena mokykla gali spręsti savarankiškai – nacionaliniu lygiu tai nereglamentuojama. Prieš keletą metų Seime lyg ir būta bandymo nacionaliniu lygmeniu pasiūlyti mokykloms pasitvirtinti tvarkas, draudžiančias naudoti išmaniuosius telefonus. Idėja nebuvo pozityviai priimta. Tačiau įsigilinus į Skaitmeninės etikos centro ekspertų argumentus, mokslininkų pateiktus tyrimų rezultatus, išvada peršasi kone vienareikšmė – priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra stipresnė nei nuo rūkymo...
Zenonas iš Ritinių:
