Smagiausia į mokyklą eiti tada, kai nėra privaloma ir... kai nerašo pažymių. Gal todėl suaugusiųjų ugdymo programos Meno mokykloje nuo pat rugsėjo susilaukė didelio dėmesio, o muzikos ar dailės paslapčių besimokantieji dažnai paatvirauja, kad tik dabar išdrįso įgyvendinti kokią nors labai seniai širdį kutenusią svajonę... Suaugusiųjų muzikos ir dailės ugdymo programas pasirinko bemaž 30 šakiečių. Norinčiųjų, sako Meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Valaitienė, gal būtų ir dar daugiau, bet, deja, vietų skaičius dėl objektyvių priežasčių yra ribotas.
Žada surengti parodą
Kad ilgi ir tamsūs vakarai gali būti gerokai džiugesni, žino į tapybos pamokas pas Lolitą Rūgytę besirenkantys šakiečiai. Iš viso jų 16, todėl mokytoja džiaugiasi, kad jie darniai pasiskirstė į dvi grupes ir kiekvienas savo tempu, „laisva pavara“ leidžiasi į kūrybos pasaulį. 
D. Pavalkio nuotr.
„Juk nerašome nei pažymių, nei kitaip vertiname – viskas juk dėl savo malonumo. Bet, žinoma, kai kas nors pavyksta, tai argi ne malonu? – sako L. Rūgytė ir priduria, kad rezultatai kol kas pranoksta visus jos lūkesčius. – Tikėjausi sulaukti pradedančių nuo nulio žmonių, o iš tiesų atėjusieji pasidalino kone perpus – vieni puikiai piešia ir tapo, nes jau yra tą darę anksčiau ar net studijavę menus, kitia atėjo pirmą kartą savęs išbandyti. Gal pastariesiems iš pradžių ir buvo kiek nedrąsu, tačiau visada primenu, kad nereikia susikoncentruoti į rezultatą, svarbiausia mėgautis procesu, priimti viską kaip terapiją, į kūrybą leistis su lengvumu.“
Mokytoja neabejoja, kad ateityje tikrai bus galima surengti mokinių parodą. Be to, per užsiėmimus jie tapo, išbando įvairias technikas, nemažai laiko skiriama ir žinių gilinimui, diskusijoms, dailės istorijai aptarti, nes suaugusieji, pasak L. Rūgytės, labai žingeidūs. Nors žinių ir patirties bagažą šakietis Gabrielius Bublaitis turėjo iš anksčiau, į suaugusiųjų dailės studiją, kaip pats įvardijo, jis atėjo vedamas socialinių aspektų – norėjo pabendrauti, praleisti laiką.
„Vaikams tikrai veiklų daug, todėl labai džiugina, kad daugėja galimybių ir suaugusiems praleisti laisvalaikį, pagilinti kurioje nors srityje žinias, išmokti ko nors naujo“, – sako Gabrielius. Jis į suaugusiųjų tapymo studiją atėjo jau turėdamas savitą tapymo manierą, todėl užsiėmimuose mielai leidosi į jam mažiau pažįstamų technikų bandymus. Jis stebisi, kad suaugusiems skirtuose užsiėmimuose labai mažai vyrų (ir šiuose užsiėmimuose jis vienintelis – red. past.), garsiai pasvarsto, jog galbūt žmonės nedrįsta išbandyti naujų sričių dėl turimų kompleksų. Todėl linkėjo visiems nedrįstantiems pasiduoti impulsui, klausyti širdies balso ir pagaliau pakilti nuo sofų, išeiti iš savo komforto zonos ir pabandyti ką nors naujo. Internete pamačiusi skelbimą apie suaugusiųjų tapymą, mintį greitai pasigavo ir šakietė Gintarė Čiečkienė.
„Esu eksternu mokiusis Marijampolės meno mokykloje. Prieš kokius septynerius metus suaugusiųjų tapymo studiją lankiau ir Šakiuose, labai patiko, todėl nusprendžiau grįžti prie mėgstamos veiklos, nes namie, nors ir turiu reikalingas priemones, tinkamas sąlygas surasti sunku. Reikia ir erdvės, ir nusiteikimo“, – sako ji ir džiaugiasi, kad šiame būrelyje labai gera atmosfera, nes visi ateina to paties – atsipalaiduoti, tapyti ir sužinoti ką nors naujo apie technikas, meną plačiąja prasme.
„O labiausiai neįtikėtina stebėti, kaip, tarkime, tapant visiems vieną ir tą patį natiurmortą kiekvieno paveikslas gaunasi visiškai skirtingas. Jei ir turėjau kokių kompleksų ateidama tapyti, jie greitai pranyko ir tikrai supratau, kad galima tapyti savo tempu visai neprisirišant prie rezultato, o mėgaujantis procesu“, – sako Gintarė.z
D. Pavalkio nuotr.
Poreikį padiktavo patys žmonės
Kad mintis apie suaugusiųjų ugdymą brendo seniai, patikina ir Meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Valaitienė: „Impulsą realiems veiksmams davė orkestro muzikantai, kurie pradėjo kalbėti, jog jau reikia tobulinti grojimą individualiai. Tai pirmieji jie ir buvo. Tada pasiūlėme dailininkams. Užteko tik skelbimą įdėti ir labai greitai grupės užsipildė. Tiesą sakant, apie muzikos skyriaus suaugusių ugdymą net neskelbėme, tiesiog užteko bendro rato arba mokytojų iniciatyvos. Norinčių net be reklamos mokytis skaičius ir yra tas indikatorius, kad poreikis suaugusiųjų ugdymui tikrai yra.“
Pagal suaugusiųjų muzikos ugdymo programą mokosi 13 žmonių – populiariausias akordeonas, fortepijonas, tačiau atsiranda norinčių pramokti grojimo saksofonu, trombonu ar mušamaisiais paslapčių. Pavaduotoja sako, kad greičiausiai atsirastų ir šokti norinčiųjų suaugusiųjų, tačiau šiuo metu mokykloje dirbančiai vienai mokytojai toks krūvis būtų per didelis. 
Meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Valaitienė. D. Pavalkio nuotr.
„Gana dažnai išgirstu iš suaugusių mūsų mokinių, kad išmokti groti vienu ar kitu instrumentu buvo jų gyvenimo svajonė. O viena mama, kuri čia mokosi groti fortepijonu, po pirmojo koncerto žiemą sakė, kad pagaliau viską suprato visai iš kitos pusės. Iki šiol galvojusi, kaip jos dukra vis per koncertus suklysta, nes jai atrodė, jog tiesiog, jei moki, tai sėdi ir groji, savo kailiu pajuto, ką reiškia susidoroti su scenos jauduliu, kai rankos tampa kone medinės, o pirštai pamiršta lankstytis“, – dalijasi R. Valaitienė ir priduria pastebėjusi, jog iš komforto zonos, kai esi suaugęs, ne taip lengva išlipti.
Pavaduotoja sako, kad jei tik yra vietų, priimami visi, net ir visai muzikos neragavę, o didžiausias poreikis, kuris vis dar lieka neužpildytas, – grojimo gitara. Beje, jos artimiausiuose planuose padaryti apklausą programos dalyviams, kad mokyklos administracija suprastų, ar visų poreikiai atliepiami ir lūkesčiai išpildomi.
Zenonas iš Ritinių:
