Gairių, kaip su paaugliais kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas, lyg ir yra, tačiau ne visiems pakanka žinių ir drąsos leistis į betarpišką pokalbį. Tačiau, kad toks dialogas gali būti veiksminga prevencine priemone niekas neabejoja. Spalio 17 d. popietę Šakių viešoji biblioteka suteikė erdvę mokymams „Psichotropinės medžiagos: nuo a iki aha“. Juos vedusi „Mostai.lt“ lektorė, ergoterapeutė Berta Vengraitė dirba su jaunimu visoje Lietuvoje, o iš Šakių prisipažįsta išvykusi su malonia nuostaba apie smalsų ir atvirą mūsų jaunimą.
Su „Mostai.lt“ lektoriais biblioteka jau kurį laiką yra užmezgusi prasmingą bendradarbiavimą. Organizacijoje dirbantys specialistai veda mokymus visoje šalyje, kurdami saugią erdvę tiek specialistams, kurie tobulina kvalifikaciją, tiek akiratį plečiantiems jaunuoliams. Šakiuose vykęs susitikimas su lektore B. Vengraite buvo Paluobių neformalios jaunimo grupės įgyvendinamo projekto dalis, finansuota Savivaldybės jaunimo programos lėšomis. Į renginį susirinko daugiau nei dvidešimt 14–19 m. jaunuolių iš Paluobių, Kidulių, Žvirgždaičių ir Šakių „Varpo“ mokyklos. Organizatoriai pasirūpino, kad pokalbis vyktų be taip vadinamo išorinio triukšmo – taip, kad jaunimas galėtų jaustis laisvai ir kalbėti nuoširdžiai, todėl lektorė įspūdžiais dalijosi jau pasibaigus renginiui.
„Buvo gera matyti, kad jaunimas dalijasi savo mintimis, užduoda klausimus ir rodo susidomėjimą. Labiausiai įsiminė šiltas ir pagarbus bendravimas. Esu mačiusi situacijų, kai jaunus žmones į užsiėmimus ar susitikimus tiesiog atlydi suaugusieji, nepaaiškindami konteksto ar tikslo – tada jaunuoliai dažnai jaučiasi atsiriboję ar emociškai šalti. Šį kartą situacija buvo visiškai kitokia“, – pasakojo B. Vengraitė.
Anot jos, susitikimo tikslas nebuvo moralizuoti. Kalbėdamiesi apie psichoaktyvias medžiagas, daugiausia dėmesio skyrė jų daromai žalai organizmui ir asmenybei. Lektorė įžvelgė ir pozityvių signalų: šakiečiai turi pakankamai žinių apie šią žalą, o mažesnis jų informuotumas apie pačias medžiagas, tikėtina, rodo ir mažesnį susidūrimo ar vartojimo lygį.
Dirbdama su jaunimu įvairiuose Lietuvos regionuose, B. Vengraitė sako galinti reziumuoti, jog jaunų žmonių patirtys vartojant psichoaktyvias medžiagas labai įvairios, o prie vartojimo gali vesti ne tik skaudūs išgyvenimai ar trauminės patirtys, bet ir paprastas smalsumas.
„Labai svarbu su jaunuoliais apie tai atvirai kalbėtis ir neleisti, kad bet koks vartojimas būtų normalizuojamas“, – pabrėžia ji.
Paklausta, kokius praktinius patarimus ar žingsnius po tokių mokymų dažniausiai siūlo tiek patiems jaunuoliams, tiek jų tėvams ar mokytojams, ergoterapeutė sako, kad, pastebėjus pokyčius jaunuolio elgesyje ar nuotaikoje, svarbiausia nereaguoti abejingai: „Reikia kalbėtis, domėtis, kas vyksta, ypač jei jaunuolis pats rodo iniciatyvą būti atviras šia tema. Tiek tėvams, tiek mokytojams svarbu nuolat žinoti, kuo jaunuoliai gyvena – ką veikia internete, su kuo leidžia laiką, kokie santykiai su bendraamžiais.“
Veiksmingiausia prevencija, padedanti išvengti su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusių problemų, pasak viešnios, yra pagarbių, pasitikėjimu grįstų santykių kūrimas, o atsiradus poreikiui – reikia drįsti išklausyti bei suteikti pagalbą. Šakių bibliotekoje vykęs pokalbis dar kartą priminė, kad svarbiausia – ne forma, o ryšys. Kai jaunimas jaučiasi girdimas, o su jais kalbamasi akis į akį, gimsta tikroji „aha“ akimirka.
Eduardas iš Griškabūdžio:
