Gegužės 23 dieną pirmą kartą mūsų krašte lankėsi švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Seimo nario Mindaugo Basčio iniciatyva jis susitiko su Lekėčių, Šakių „Varpo“, Plokščių ir Kriūkų vidurinių mokyklų bei Lukšių Vinco Grybo ir  Šakių „Žiburio“ gimnazijų  bendruomenėmis, savivaldybės posėdžių salėje kalbėjosi su rajono švietimo įstaigų vadovais.

 

 

 

Susitikimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu, švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis, kalbėdamas apie mokyklų pertvarką siūlė viską gerai pasverti, įvertinti, neskubėti keisti, nedaryti kažkokių drastiškų sprendimų. „Nieko naujo mes neišrasim, - tikino jis. – Lietuvos mokyklų specifiškumas – mitas. Visoje Europoje labai panašios mokyklų problemos. Kaip danguje, taip ir ant žemės...“ Jo manymu, per daug susikuriame taisyklių, biurokratizmo „nuodijančios aplinkos“ ir nelieka mokinio ryšio su mokytoju, nors mūsų šalyje vienam mokytojui tenka tik šeši mokiniai – (tris kartus mažiau nei Europos šalių vidurkis). „Iš vienos pusės dėl to gerai gyvenam, iš kitos - tai yra problema, nes mokytojas gauna mažesnę algą, - kalbėjo švietimo ir mokslo ministras. – O kad mažai vaikų pagrindinė problema –Lietuvoje mažai meilės. Kiekvienais metais netenkam po 35 tūkst. mokinių – maždaug po vieną Plungės miestą. Tai katastrofiški skaičiai. Todėl reforma nesibaigs tol, kol mokinių skaičius nesistabilizuos. Kad nuo ateinančių metų gyvensime geriau, deja, negaliu prognozuoti, nes nesu tiek optimistas. Kad suvaldyti moksleivių ir studentų mažėjimą, planuojame skirti virš 70 mln. litų per metus.“ D.Pavalkis paminėjo, kad yra problema dėl mokytojų kolektyvo atjauninimo. Mat jaunimas, baigęs pedagogikos mokslus, neturi šansų įsidarbinti mokytojais - per praėjusius metus Kauno mokyklose įsidarbino tik keturi jauni žmonės, nes pensinio amžiaus sulaukę senjorai nenori išeiti į užtarnautą poilsį.

D.Pavalkis pripažino, kad, įvedus mokinio krepšelį, mokinys tapo preke, todėl būtų geriau atsisakyti individualaus mokinio krepšelio, greičiausiai pereinant prie klasių komplektų finansavimo - tai automatiškai padidintų biudžetą nuo 15 iki 20 mln. litų. Jo teigimu, įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkas, vidurinių mokyklų šalyje neliks, bus siūlomos palengvintos gimnazijų kūrimo taisyklės. „Jei anksčiau buvo reikalavimas turėti po dvi  11 ir 12 klases, tai sumažinus pasirenkamųjų dalykų skaičių, galėsime leisti mokyklai turėti vieną gimnazinę klasę“, - tvirtino švietimo ir mokslo ministras. Šiokie tokie pokyčiai laukia būsimųjų abiturientų brandos egzaminų srityje. Nuo 2015 metų norintie-siems stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose reikės privalomai laikyti du egzaminus - valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei užsienio kalbos egzaminą. Taip pat D.Pavalkis patvirtino, jog nuo 2016-ųjų metų svarstoma griežtinti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką - įvesti privalomą matematikos brandos egzaminą beveik visiems stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, išskyrus menų sritis. Tačiau visiems socialinių mokslų atstovams, humanitarams, tarp jų, ko gero, ir žurnalistams, matematikos, jo manymu, reikėtų.

D.Pavalkis, artimiau susipažinęs su Vilniaus, Švenčionių, Trakų rajonų kaimo mokyklomis, apžiūrėjęs mūsų mokyklų vidų ir aplinką konstatavo, kad mes net neįsivaizduojame, kaip gerai gyvename – visur tvarkinga, prižiūrėta. Pasivaikščiojęs po klases, jis labai gyrė bendrą mokyklų atmosferą ir gražią aplinką. Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje jis daugiau domėjosi po renovacijos išgražėjusia mokyklos aplinka, Šakių „Žiburio“ gimnazijoje susitiko su mokyklos bendruomene – mokytojais, mokiniais ir jų tėveliais. Čia jis daugiau kalbėjosi su gimnazistais, kuriuos labiausiai domino brandos egzaminų pakeitimai. Pasak M. Basčio, jis norėjo ministrui parodyti mūsų rajono, kaip pasienio krašto ir Nemuno upės, ribojančios teritoriją, specifiką. „Kas tinka Vilniui ar Marijampolei – visiškai netinka Šakių rajonui, - teigė jis. - Miesto ir kaimo rajonų mokiniai turi skirtingas sąlygas, bet tokį patį krepšelį, todėl,  priimant reikalingus kompleksiškus sprendimus, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti.“

Pasak rajono mero, švietimo ateitis – daugiafunkciniai centrai. Kad kaimuose išliktų kultūros židinys, tiesiog būtina tuštėjančiuose mokyklų pastatuose po vienu stogu sutalpinti visą bendruomenę. J.Bertašiaus manymu, pagrindinis tikslas – kuo greičiau Lekėčių ir Kriūkų vidurinėse mokyklose įkurti daugiafunkcinius centrus. Juo labiau, kad gražų pavyzdį rajone jau turime – tai baigiamas kurti Plokščių mokyklos daugiafunkcinis centras, pateisinęs visus lūkesčius. Pasak M.Basčio padėjėjos – sekretorės Kristinos Geršvaltaitienės, švietimo ir mokslo ministras, apsilankęs Plokščių daugiafunkciniame centre, žavėjosi, kad net tuo metu, kai jis čia lankėsi (apie 13 val. 30 min.),  gyvenimas dar virte virė. „Mane beveik įtikinote, kad kaimiškuose rajonuose būtina kuo greičiau steigti daugiafunkcinius centrus“, - tvirtino D.Pavalkis, prisipažinęs, kad tokio gero pavyzdžio, kaip Plokščių mokyklos daugiafunkcinis centras, kur po vienu stogu sutelpa visa bendruomenė nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų, dar nebuvo matęs.