Smurtas artimoje aplinkoje: vaikai savo šeimose vis dar nesaugūs

Marijampolės apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė seniūnus kvietė rūpintis vaiko teisių apsauga seniūnijose bei skatinti tėvus tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. Marijampolės apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė seniūnus kvietė rūpintis vaiko teisių apsauga seniūnijose bei skatinti tėvus tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. G. Bernotienės nuotr.

Seniūnų pasitarimo metu aptarta smurto artimoje aplinkoje, kai dalyvauja vaikai, padėtis rajone bei konkrečiose seniūnijose. 

Susitikime dalyvavusi Marijampolės apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė priminė, kad nuo praeitų metų liepos 1-osios, siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis  smurtaujantį asmenį įpareigoja nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Kaip informavo pasitarime dalyvavęs Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius, apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Pasak I. Jurjonienės, Vaiko teisių apsaugos skyrių policija apie orderio skyrimo faktą informuoja tais atvejais, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, jis patiria pavojų, yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs šią informaciją reaguoja kaip į galimą vaiko teisių pažeidimo pranešimą. 

„Yra atliekami veiksmai įstatymų nustatyta tvarka: specialistai susitinka su šeima, išklausomos vaiko, įstatyminių atstovų nuomonės. Vertinant vaiko situaciją svarbu įvertinti visus objektyvius duomenis apie šeimą, tuo pagrindu gali būti renkama informaciją apie šeimą ir iš kitų institucijų (pvz., ugdymo, sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų)“, – kalbėjo I. Jurjonienė padėkodama ir seniūnams už bendradarbiavimą, už operatyvų informacijos teikimą.

Ji informavo, kad pernai buvo registruoti 36 apsaugos nuo smurto orderiai, kuomet atlikus pavojaus rizikos vertinimą buvo nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika vaikui. Šakių sen. buvo registruoti devyni orderiai, Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio sen. – po septynis, Sintautų ir Kidulių sen. – po tris, Lukšių sen. – du, Barzdų, Kriūkų, Griškabūdžio, Slavikų, Plokščių sen. – po vieną. 

„Yra šeimų, pavyzdžiui, Šakių seniūnijoje, kur apsaugos nuo smurto orderiai buvo skirti ne po vieną kartą. Pastebimos problemos yra žodiniai tėvų konfliktai, neblaivumas. Gelgaudiškio seniūnijoje vienoje šeimoje išduoti net keturi orderiai. Dažniausia problema – vienas iš tėvų neblaivus, vyro fizinis smurtas moters atžvilgiu. Taip pat aktualūs yra skyrybų konfliktai. Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje išduoti septyni apsaugos nuo smurto orderiai, stebimos dvi šeimos, kuriose kartojasi atvejai po du kartus. Yra išskirtina ir tai, jog apsaugos nuo smurto orderis buvo išduotas ir nepilnamečiam vaikui, kuris galimai neblaivus smurtavo vieno iš tėvų atžvilgiu. Lukšių seniūnijoje buvo du atvejai, kai neblaivus kartus gyvenantis giminaitis kėlė konfliktus. Ir kitais atvejais stebimi dažni tarpusavio konfliktai sugyventinių ar skyrium gyvenančių tėvų“, – detalizavo I. Jurjonienė.

Anot jos, šiais metais gauti šeši apsaugos nuo smurto orderiai: Kudirkos Naumiesčio sen. skirti trys, iš jų du išduoti nepilnamečiams vaikams. Taip pat po vieną apsaugos nuo smurto orderį skirta Gelgaudiškio, Plokščių ir Šakių seniūnijose. 

Pernai dėl 731 vaiko buvo registruoti vaiko galimo teisių pažeidimo pranešimai, iš jų 209 – dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu. 

„Šiais metais dėl 88 vaikų buvo registruoti galimi vaiko galimo teisių pažeidimo pranešimai, iš jų devynių vaikų atžvilgiu dėl galimo smurto“, – informavo I. Jurjonienė.

Ji taip pat paminėjo, kad vaikai iš nesaugios aplinkos paimami tuo atveju, kai nustatoma, jog vaiko gyvenamojoje ar kitoje aplinkoje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Paimtas vaikas iš jam nesaugios aplinkos laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje. 

„Prioritetas sprendžiant klausimą dėl vaikui saugios aplinkos užtikrinimo yra vaiko laikinas apgyvendinimas pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis ir tik kraštutiniais atvejais vaikas gali būti apgyvendinamas globos institucijose“, – tvirtino I. Jurjonienė.

Per praėjusius metus laikinai iš nesaugios aplinkos buvo paimti 125 vaikai. Daugiausiai – Šakių sen. – 37 vaikai, Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio sen. – 26. Priežastys kartojasi tos pačios – tėvų neblaivumas, nepriežiūra, smurtas. Šiais metais saugi aplinka užtikrinta 21 vaikui.

„Pastebime atvejų kartotinumą Šakių, Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijose. Smagu bent tai, kad iš pateiktų rodiklių pagal susidariusias situacijas sprendžiant klausimą dėl vaikui saugios aplinkos užtikrinimo 112 vaikų buvo apgyvendinti pas giminaičius ar emociniais ryšiais susijusius asmenis. Tiesa, tik kraštutiniu atveju yra kreipiamasi į teismą paimti vaiką iš šeimos, išnaudojus visas galimas pagalbos šeimai priemones. Pernai metais buvo dėl aštuonių vaikų kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų: Šakių sen. tokių kreipimųsi buvo šeši; Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio sen. – po vieną. Šiais metais kreiptasi dėl vieno vaiko Gelgaudiškio sen.“, – vardijo skaičius I. Jurjonienė. 

Ji taip pat paminėjo, kad nors pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima, tačiau tam tikrose situacijoje atsiranda pagalbos poreikis įsitraukti ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms. Kaip žinia, įstatymų nuostatos įpareigoja ir seniūnus rūpintis vaiko teisių apsauga seniūnijoje bei skatinti tėvus tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. I. Jurjonienės teigimu, seniūnas gali anksčiau identifikuoti šeimoje kylančias problemas ir tokiu būdu užkirsti kelią galimiems rizikos veiksniams šeimoje, apsaugoti vaikus ir laiku suteikti šeimai reikiamą pagalbą.

„Labai didelė problematika yra besiskiriančių šeimų, kai yra įtraukiamas ir vaikas į žodinius, fizinius konfliktus taip pat tėvų žalingų įpročių turėjimas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas besilaukiančių, vienišų mamų ar šeimų nedarbas, bloga finansinė padėtis ir pan., kai tam tikru momentu yra krizinės situacijos. Manau, tikslinga ir seniūnams organizuojant ir teikiant prevencinę pagalbą rūpintis šeimomis ir pastebėjus šeimoje krizę informuoti atitinkamas institucijas, esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti pagalbą, yra galimybė inicijuoti atvejo vadybos procesą“, – kalbėjo I. Jurjonienė pasidžiaugdama savivaldybės institucijų bendradarbiavimu šiuo klausimu. 

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius tvirtino, kad, deja, jie apie smurto artimoje aplinkoje faktą, išduotą orderį ar paimtą iš šeimos vaiką sužino dažniausiai jau po fakto. Anot I. Jurjonienės, užtikrinant šeimos teisę į asmens duomenų apsaugą yra vadovaujamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

„Po to dažniausiai ir būna pavėluotai. Manau, daug būtų galima užkirsti tuos negatyvius reiškinius vardan vaiko gerovės, jeigu mūsų nesietų tie biurokratiniai saitai, duomenų apsaugos apribojimai“, – svarstė administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis. 

Ne vienas seniūnas teiravosi, o kaip yra su nepilnamečių pareigomis ir atsakomybėmis.

„Turim tokių jaunuolių, kurie elgiasi chuliganiškai, bet bandai kalbinti, jaunuolis atkerta, kad neturi teisės tai daryti. Kartais jų ta atsakomybė yra nulinė“, – kalbėjo Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas.

Policijos komisariato viršininkas A. Kvederevičius rekomendavo viešose vietose fiksuoti tokius nepilnamečių nusižengimus ir perduoti policijai, tačiau kvietė tai daryti atsakingai. 

I. Jurjonienės teigimu, gavus pranešimą apie galimą nepilnamečio padarytą nusižengimą taip pat atliekami įstatymų tvarka nustatyti veiksmai, vertinama vaiko situacija ir priimami sprendimai dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Dažnu atveju šeimai yra nustatomas pagalbos poreikis ir inicijuojamas atvejo vadybos procesas. Pasak I. Jurjonienės, šiuo atveju svarbus ir vaiko amžius, nepilnamečiai taip pat turi atsakyti už savo veiksmus pagal įstatymo nuostatas. Yra savivaldybės Vaiko gerovės komisija, kuri bendradarbiauja su mokyklų Vaiko gerovės komisijomis ir kitomis institucijomis. Su institucijų pagalba siekiama padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių suteikiant jam ir šeimai reikalingas paslaugas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate mintį atstatydinti sveikatos ministrą Arūną Dulkį?

klausimelis 07 19Ona iš Šakių:

Pritariu, visiškai kvailas. Man viskas nepatinka, ką jis daro, o ypač kad prievarta varė skiepytis. Pati ligoninėse dažnai nesilankau, nors sveikatos neturiu, bet neinu – kai neinu, tai sveikesnė. Turėtų būti kažkaip kitaip viskas, bet kažin ar kas keisis. 

klausimelis 07 19 2

Eugenijus iš Keturnaujienos:

O kuo jis blogas? Man jis patinka, geras žmogus. Aišku, yra problemų sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, labai didelės eilės būna, jei šeimos daktarė išėjo atostogų – kita nepriims, reikia laukti mėnesį laiko, kad vaistus išrašytų. Bet šiaip visko, kas pas mus yra, užtenka, netenka į kitus miestus važiuoti. Grįžtant prie politikos, man atrodo, kad tiesiog reiktų leisti visiems ministrams pabaigti kadenciją ir viskas.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.