Prieš didžiąsias šventes į kitas patalpas persikėlusi kavos ir saldumynų gurmanams gerai žinoma „Skonio ir kvapo“ krautuvėlė jau dirba visu pajėgumu – vos spėja papildyti rajono gyventojų labiausiai pamėgtas prekių atsargas, o kavinės „Centras“ nuolatiniai lankytojai su nekantrumu laukia jos atidarymo. Ir ne veltui. Savininkė Kristina Bakienė prasitarė, kad po remonto duris atversianti kavinė jiems žada ne vieną naujovę.  

 

 

Naujus metus  26 –erius metus Šakiuose veikianti kavinė „Centras“ pradėjo virtuvės remontu. Pasak jos savininkės K. Bakienės, laikmetis ir nauji Europos standartai diktuoja savo sąlygas. „Įsirengėm viešbutį, uždengėm pastato stogą, sutvarkėme fasadą ir viešojo maitinimo salę, atidarėme „Skonio ir kvapo“ krautuvėlę,  o virtuvė liko. Reikėjo iš pagrindų pertvarkyti ir sandėlius, ir persirengimo kambarį, ir pačią virtuvę. Netrukus viskas bus įrengta virtuvės darbuotojų patogumui - šalia stalas, įrankiai, kriauklė, šaldytuvas“, - vardijo verslininkė.

Šakietės manymu, virtuvė yra kavinės širdis, be kurios ši netektų prasmės. Juk kavinėje svarbiausia ne tik balta staltiesė, graži aplinka ir geras aptarnavimas, bet ir kokybiškas bei  skanus maistas, įvairus patiekalų pasirinkimas. „Be abejo, norime, kad klientas čia ne tik gerai jaustųsi ir neskubėtų išeiti, kad jam būtų smagu su draugais pasisėdėti prie arbatos puodelio, bet  ir pavalgytų skaniau nei namuose. Kadangi filialų neturime, visą širdį įdedame čia“, - atviravo šakietė.

Daugelis klientų manė, kad „Centras“ užsidarė tik laikinai, iki sausio 15 dienos, kol į apyvartą bus įvestas euras. Iš tiesų, kavinės savininkė metė sau didelį iššūkį. Tuo laiku, kai žmonės pasikeitus pinigams pradeda taupyti ir neišlaidauti, buvo labai drąsu visus pinigus investuoti – pradėti remontus, kurie, kaip šiandien mus informavo K. Bakienė, tikrai užsitęs. Tačiau palaukti verta – lankytojų laukia keletas malonių naujovių. Tiesa, kokių savininkė neišdavė. Tegul tai lieka staigmena.

Kadangi reikėjo praplėsti virtuvės patalpą, dar praėjusių metų lapkritį buvo nuspręsta išsinuomoti šalia esančias patalpas ir ten perkelti „Skonio ir kvapo“ krautuvėlę, kuri po naujai atlikto remonto yra daug erdvesnė ir šviesesnė. Prieš aštuonerius metus savo nišą Šakiuose radusią krautuvėlę gerai žino tie, kas ieško gero tabako, džiovintų vaisių, didelio kavos, arbatos ir prieskonių pasirinkimo, nori pasimėgauti rankų darbo šokoladu arba nusipirkti kitokių išskirtinių  saldumynų, įsigyti porcelianinių ar akmens masės indų. Tai yra viso to, ko nerasi didžiuosiuose prekybos centruose.

Rankų darbo šokoladiniai „Rūtos“ saldainiai – tikras gurmanų džiaugsmas. Suvalgai vieną ir patenkini savo saldumo poreikį – nereikia pirkti kilogramo. Vieni iš perkamiausių saldainių „Meilės skonis“. Jų tiesiog būtina namuose nuo savęs pasislėpti ir užsinorėjus saldumo pasimėgauti.

Pasak K. Bakienės, nepaisant to, kad krautuvėlėje galima kavą ir arbatą rinktis ir kelių dešimčių rūšių, reikia mokėti ją tinkamai paruošti. „Ne veltui Rytų šalyse tai virto ypatingomis ceremonijomis. Pavyzdžiui, tik užplikyta arbata tonizuoja, o ilgiau pastovėjusi veikia raminančiai, - pasakojo šakietė. – Šiandien perkamiausia žalioji arbata su įvairiausiais priedais, kiekvienam pagal skonį. Ne mažiau populiarūs rankų darbo žiedlapių burbuliukai, kurie, užpylus karštu vandeniu, išsiskleidžia lyg tikrų tikriausias gėlės žiedas. Tas prekes, kurias mažiausiai perka, keičiame naujomis. Žiūrime, ar bus paklausios.“

Iš gausybės arbatos rūšių sunku išsirinkti. Verta žinoti, kad arbata yra arbatlapių produktas, o iš vieno augalo krūmo ar medžio, fermentuojant lapelius arba ne, galima gauti visas pagrindines arbatos rūšis: baltąją, geltonąją, žaliąją, juodąją, ulongo bei puerh. Fermentuota arbata apdorojama ilgiau, dažnai nesteriliai, taigi ją pirmiausiai turime nuplauti. Tokiai arbatai plikyti galima naudoti ir verdantį vandenį. Baltoji arbata užpilama 60–70 laipsnių, žalioji kiniška – maždaug 80 laipsnių temperatūros vandeniu. Norint arbatą plikyti daugiau kartų, lapelius reikia užpilti vandeniu, po minutės visą gėrimą išpilstyti į puodelius, o arbatinuką šildyti, kad neatvėstų lapeliai.

Viešbučio idėja, kaip pasakojo savininkė, brendo ilgiausiai. Iš pradžių čia norėjosi įsteigti klubą, tačiau paskutinė bemiegė naktis nulėmė visai kitokį sprendimą. „Kas man pakuždėjo į ausį, kad viršuje bus viešbutis, nežinau, tik baigusi kavinės remontą, iš karto pradėjau įrenginėti patalpas, - prisiminė K. Bakienė. -  Kadangi klasika visada buvo arčiausiai širdies, todėl šiuo stiliumi ir įrengiau penkis dviviečius kambarius. Tiesa, ilgai ieškojau baldų ir kitokių dekoracijų, tačiau vertėjo pasistengti. Čia kiekvienais metais atvažiuoja nuolatiniai mūsų klientai iš užsienio. Jie sudaro net 60 proc. visų lankytojų.  Matyt, ne veltui. Čia pati jaučiuosi kaip namuose.“