Anot ministro, afrikinis kiaulių maras yra didelė mįslė net patiems mokslininkams.

„Sunku pasakyti, kas yra didžiausias šio maro platintojas ir apskritai, kas per liga tai yra, nes mokslininkai yra radę šia liga jau persirgusių gyvūnų, kurie išgyveno. Nėra vienos nuomonės, kuri pagrįstų vieną ar kitą versiją, kaip ateina kiaulių maras – su šernais ar be šernų, su medžiotojų batais ar be jų. Faktas, kad šis užkratas eina labai įvairiais keliais“, – sako K. Trečiokas.  

Aptaręs trumpą kiaulių maro plitimo istoriją, ministras sako, kad jis turi pasakyti žmonėms, jog problemą, susijusią su afrikinių kiaulių maru, sprendžia ne Aplinkos ministerija, tai yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kompetencijoje. Aplinkos ministras negaili kritikos šiai tarnybai, sakydamas, kad jos vadovas dr. Jonas Milius neturi vienos strategijos spręsdamas aktualų mums visiems klausimą. K. Trečiokas sako, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų turėti konkrečią poziciją maro klausimu, o ne nuolat priimti arba atmesti įvairius leidimus. Pasak ministro, VMV tarnyba tai leidžia medžiotojams vadinamas varomines medžiokles, tai draudžia.

„Dabar medžiotojams yra duotas uždavinys per pusę sumažinti šernų populiaciją, bet aš abejoju, ar tos priemonės duos laukiamų rezultatų. Žinoma, reikia stengtis, kad šis užkratas į kiaulių fermas nepatektų, tačiau tam įtakos turi daug veiksnių, ne vien žmogiškieji faktoriai“, – dalijasi nuomone apie kiaulių marą K. Trečiokas.

 

Kaip sako Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Kasiliauskas, šiuo metu jų tarnybos specialistai intensyviai bendrauja su seniūnijų gyventojais, konsultuoja juos dėl būtinų saugos priemonių turimuose kiaulių ūkiuose. Ligi šios savaitės specialistai jau spėjo apsilankyti devyniose rajono seniūnijose ir aptarti klausimus dėl kiaulių maro su vietos kiaulių laikytojais. Anot A. Kasiliausko, žmonės įvairiai priima jiems skirtą informaciją dėl būtinų saugumo priemonių. Kai kurie iš karto supranta padėties svarbą, o kitiems neaišku, kodėl jiems savo ūkiuose teks laikytis įvairių papildomų saugos priemonių. Anot A. Kasiliausko, žmonės turi suprasti: jeigu jie nori laikyti kiaules ateityje, jau dabar turi pradėti laikytis biosaugos reikalavimų. Tie reikalavimai yra griežtai apibrėžti įstatymuose ir nuo jų neišsisuks nė vienas kiaulių laikytojas. Šiuo metu visuose kiaulių ūkiuose būtina turėti specialius dezomatus, kurie yra skirti užeinančių į kiaulių tvartą dezinfekcijai. Taip pat kiaulių laikymo vietas reikia aptverti tvoromis, kad būtų išvengta kontaktų su laukiniais gyvūnais. Reguliariai tvarkyti kiaulių laikymo teritorijas. Nelaikyti kiaulių lauke. Valstybinės maisto ir veterinarijos Šakių tarnybos specialistai taip pat primena gyventojams, kad  kiaules šerti galima tik termiškai apdorotu pašaru. Nešerti gyvulių maisto atliekomis. Viena iš svarbiausių prevencijų – kiaulių laikymo vietose nuolat naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus. Specialistai gyventojams susitikimų metu primena, kad šie privalo registruoti visus kiaulių laikymo patalpų lankytojus, o dar geriau – jų savo ūkiuose vengti. Pasak A. Kasiliausko, kovojant su šia pavojinga kiaulėms ir šernams liga, žmogiškasis faktorius yra pats svarbiausias. Žmogus turi suprasti, kad nuo jo supratimo ir veiksmų priklauso afrikinio kiaulių maro plitimas ir tolimesnė šios ligos prevencija.