Kova su kiaulių maru – misija neįmanoma?

suodaitisRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Praėjusią savaitę Šakių savivaldybėje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas vilties kiaulių laikytojams neįžiebė. Anot ministro, afrikinis kiaulių maras yra tokia liga, su kuria kovoti taip, kad ji neplistų, dar niekas neišrado būdų. Į Tarybos nario Lauryno Suodaičio klausimą, ko tikėtis mūsų agrarinio rajono gyventojams, ministras K. Trečiokas atsakė, kad yra tik laiko klausimas, kada epidemija pasieks Šakių rajoną, nepaisant visų draudimų ar bandymų sumažinti šernų populiaciją.
 
Nuotr. Rajono tarybos narys Laurynas Suodaitis teiravosi Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, ko tikėtis mūsų agrariniam kraštui Afrikinio kiaulių maro klausimu.
 
Ministras vilties neįkvėpė
 
Anot ministro, afrikinis kiaulių maras yra didelė mįslė net patiems mokslininkams.

„Sunku pasakyti, kas yra didžiausias šio maro platintojas ir apskritai, kas per liga tai yra, nes mokslininkai yra radę šia liga jau persirgusių gyvūnų, kurie išgyveno. Nėra vienos nuomonės, kuri pagrįstų vieną ar kitą versiją, kaip ateina kiaulių maras – su šernais ar be šernų, su medžiotojų batais ar be jų. Faktas, kad šis užkratas eina labai įvairiais keliais“, – sako K. Trečiokas.  

Aptaręs trumpą kiaulių maro plitimo istoriją, ministras sako, kad jis turi pasakyti žmonėms, jog problemą, susijusią su afrikinių kiaulių maru, sprendžia ne Aplinkos ministerija, tai yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kompetencijoje. Aplinkos ministras negaili kritikos šiai tarnybai, sakydamas, kad jos vadovas dr. Jonas Milius neturi vienos strategijos spręsdamas aktualų mums visiems klausimą. K. Trečiokas sako, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų turėti konkrečią poziciją maro klausimu, o ne nuolat priimti arba atmesti įvairius leidimus. Pasak ministro, VMV tarnyba tai leidžia medžiotojams vadinamas varomines medžiokles, tai draudžia.

„Dabar medžiotojams yra duotas uždavinys per pusę sumažinti šernų populiaciją, bet aš abejoju, ar tos priemonės duos laukiamų rezultatų. Žinoma, reikia stengtis, kad šis užkratas į kiaulių fermas nepatektų, tačiau tam įtakos turi daug veiksnių, ne vien žmogiškieji faktoriai“, – dalijasi nuomone apie kiaulių marą K. Trečiokas.
 
Imasi prevencijos

Kaip sako Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Kasiliauskas, šiuo metu jų tarnybos specialistai intensyviai bendrauja su seniūnijų gyventojais, konsultuoja juos dėl būtinų saugos priemonių turimuose kiaulių ūkiuose. Ligi šios savaitės specialistai jau spėjo apsilankyti devyniose rajono seniūnijose ir aptarti klausimus dėl kiaulių maro su vietos kiaulių laikytojais. Anot A. Kasiliausko, žmonės įvairiai priima jiems skirtą informaciją dėl būtinų saugumo priemonių. Kai kurie iš karto supranta padėties svarbą, o kitiems neaišku, kodėl jiems savo ūkiuose teks laikytis įvairių papildomų saugos priemonių. Anot A. Kasiliausko, žmonės turi suprasti: jeigu jie nori laikyti kiaules ateityje, jau dabar turi pradėti laikytis biosaugos reikalavimų. Tie reikalavimai yra griežtai apibrėžti įstatymuose ir nuo jų neišsisuks nė vienas kiaulių laikytojas. Šiuo metu visuose kiaulių ūkiuose būtina turėti specialius dezomatus, kurie yra skirti užeinančių į kiaulių tvartą dezinfekcijai. Taip pat kiaulių laikymo vietas reikia aptverti tvoromis, kad būtų išvengta kontaktų su laukiniais gyvūnais. Reguliariai tvarkyti kiaulių laikymo teritorijas. Nelaikyti kiaulių lauke. Valstybinės maisto ir veterinarijos Šakių tarnybos specialistai taip pat primena gyventojams, kad  kiaules šerti galima tik termiškai apdorotu pašaru. Nešerti gyvulių maisto atliekomis. Viena iš svarbiausių prevencijų – kiaulių laikymo vietose nuolat naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus. Specialistai gyventojams susitikimų metu primena, kad šie privalo registruoti visus kiaulių laikymo patalpų lankytojus, o dar geriau – jų savo ūkiuose vengti. Pasak A. Kasiliausko, kovojant su šia pavojinga kiaulėms ir šernams liga, žmogiškasis faktorius yra pats svarbiausias. Žmogus turi suprasti, kad nuo jo supratimo ir veiksmų priklauso afrikinio kiaulių maro plitimas ir tolimesnė šios ligos prevencija.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.