Moteris sako, kad jos daug kas teiraujasi, kaip pradėti verslą, tai ypač įdomu jauniems žmonėms. Verslininkė turi kuo didžiuotis – šeimoje yra keturi vaikai, jie, beje, taip pat domisi verslu.

„Juokauju kartais, jog verslumas – tarsi užkratas. Štai bet kuris mūsų vaikas kokią mintį besuks, vis tiek viskas grįžta prie pamąstymų, kurioje srityje pradėti verslą. Visi keturi yra linkę į verslumą, bet kas iš to bus, sužinosime praėjus dar ne vieneriems metams. Juk jie yra jauni žmonės, kurie nestovi vietoje, bet mes toli gražu nesame tie tėvai, kurie dovanoja verslus. Galiu pasakyti tik tiek – esame darbštūs žmonės“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

Verslas „suvalgo“ didžiąją dalį moters laiko ir dėmesio, todėl jis visada buvo pagrindinis konkurentas šeimai.

„Tiesą pasakius, man, kaip mamai, yra be galo sunku. Esu itin pareiginga, visuomet tekdavo kovoti su savimi ir spręsti dilemą, kai darbe tavęs laukia žmonės, o namuose – šeima“, – atviravo moteris.

L. Valaitienės pasiteiravus, kaip moteris sugebėjo suderinti laiką, kad nenukentėtų nei verslas, nei šeima, pašnekovė nuoširdžiai teigė, jog iki šiol negali į šį klausimą atsakyti, nes nežino, kaip tai pavyksta padaryti.

„Nemanau, kad gerai sekasi... Visuomet save kritikuoju, kad nemoku suderinti šių dviejų dalykų... Kad nemokėjau ir jau tikriausiai neišmoksiu“, – sakė verslininkė. Moteris taip pat pastebėjo, jog daug reikalauja ne tik iš savęs, vaikų, bet ir visų kitų. Juokaudama tarstelėjo, jog vaikai jai dažnai sako: „Mama gera, bet labai griežta.“

 

Pirmoji L. Valaitienės specialybė – matematikos mokytojos, o prieš kelerius metus ji įgijo Tarptautinio verslo finansų specialybę, nes verslininkei šioje srityje dirbti turint vien pedagogo specialybę neleido savigarba. Moteris prasitarė, jog labai norėtų ir toliau mokytis, tačiau itin trūksta vieno dalyko – laiko.

„Turiu pripažinti, jog esu didelė išsilavinimo šalininkė, itin vertinu įgytas žinias. Gyvenime ne kartą įsitikinau, kad jei moki įgytas teorines žinias susieti su praktika, tuomet esi laimėtojas“, – mintimis dalijosi L. Valaitienė.

Tiesa, prisiminusi antrųjų studijų laikus, moteris prasitarė, kad tai buvo labai sudėtingas laikas. Paskaitos vykdavo kelis kartus per savaitę vakarais, tad po darbo išvykus į mokslus namo grįžti tekdavo tik vidurnaktį. Toks gyvenimas tęsėsi 2,5 metų.

„Prisipažinsiu, reikėjo geležinės valios prisiversti vėl panirti į studijas. Namo iš Vilniaus grįždavau apie 12 val. nakties. Tas laikas buvo sunkus ne tik man, bet ir visai šeimai. Puikiai atsimenu tuos laikus, kai vyras skambindavo, nes visiems keturiems vaikams pakilusi temperatūra ir jis klausia, ką jam daryti. O aš verčiuosi per galvą, važiuoju namo vienam pamatuoti temperatūrą, kitam paduoti vaistų ar arbatos.

 

Prakalbus apie pačią pradžią, kai bemaž prieš dvidešimtmetį buvo įkurta individuali įmonė, o nuo 1995 m. ji reorganizuota į UAB „Lauksva“, L. Valaitienė teigė, jog buvo išties sunkūs laikai. Moteris pasakojo, kad kai turi kurti viską nuo nulio, pradedant bendrovės įvaizdžiu ir baigiant verslo patirtimi, o ne plėtoti tėvų įkurtą verslą, itin sunku viską suvaldyti. Pasiteiravus, ar kuriant verslą buvo tokių momentų, kai atrodė, jog per sunku, kad daugiau nebegali ir verslo kūrimas atrodė nebemielas, L. Valaitienė prasitarė, kad tokių akimirkų tikrai būta.

„Išties, kartais ateina toks momentas ne tik man, bet ir mano vyrui. Atrodo, atsiduri tokioje beviltiškoje situacijoje, o darbas būna labai sunkus. Pasvajoju, kad gal kažkada būsiu tokia vadovė, kai ant mano stalo bus padėti keli dokumentai, atėjusi į darbą duosiu kelis nurodymus ir viskas, bet panašu, kad versle taip niekada nebus ir darbo niekada nesumažės“, – šypsodamasi pasakojo verslininkė.

Dažnai viena iš didžiausių problemų, kurios kamuoja dauguma žmonių – darbo reikalų, su juo susijusių problemų „išsinešimas“ už kabineto ribų. Tačiau L. Valaitienės pasiteiravus, kaip jai sekasi susidoroti su šia problema, moteris atsakė vienareikšmiškai – namuose jokių kalbų apie darbus nebūna.

„Nors šiokiomis dienomis namo grįžtu vėlai, stengiuosi apie darbą nekalbėti, taip pat yra savaitgaliai, kurių metu, šiukštu, apie darbo reikalus taip pat nekalbame. Šis laikas – tik šeimai“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

 

Verslininkė taip pat teigė, jog yra pastebėjusi, kad ji versle atstovauja vyresniąją kartą, nes sparčiai daugėja jaunų, beprotiškai perspektyvių žmonių. Jau prieš kelerius metus, dalyvaudama įvairiose verslininkų konferencijose, moteris pastebėjo, kad didžioji dalis susirinkusiųjų – jaunimas, kai kurie jau vadovai. Kitaip tariant, versle yra įvykęs didžiulis virsmas. L. Valaitienė minėjo, jog šiuolaikinio jaunimo išprusimą pastebėjo prieš kelerius metus, kai studijavo.

„Kurse buvau vyriausia, bet man buvo taip sveika pasijusti „įmestai“ į kitokią aplinką, pamatyti tuos jaunus žmones, kurie, manau, už mane protingesni, greičiau įsisavina žinias, supranta pateiktą informaciją. Supratau, kad dirbant, stengiantis galima pasiekti absoliučiai viską“, – sakė pašnekovė.