Lietūs stabdo javapjūtę

bakas jLina POŠKEVIČIŪTĖ

Žemdirbiams šie metai ypač nepalankūs – žiemą iššalo dalis žiemkenčių, sausi pavasario orai slopino augalų vystymąsi, o liepą ir rugpjūtį pliaupiantys lietūs ne tik gerokai sumažino derlių, bet kai kur net neįmanoma įvažiuoti į laukus jo nuimti.

Nuotr. Lukšių žemės ūkio bendrovės agronomas Jonas Bakas pragiedrėjus dangui skuba apžiūrėti likusių javų.

Javapjūtė nedžiugina

Šiais metais javapjūtė prasidėjo gera savaite anksčiau, todėl rajono žemdirbių žieminiai rapsai bei javai jau aruoduose ir jų kokybė gera, tik grūdai smulkesni nei įprastai.
 
Bet rugpjūtį prasidėję lietūs rajono žemdirbius stumia į neviltį. Jie gaudyte gaudo kiekvieną giedrą dieną, kad galėtų išvažiuoti į laukus.

AB „Linas Agro“ vadybininkas-konsultantas Šakių rajone Algimantas Daugėla kalbėjo, jog pirmadienį labai gausiai iškritę krituliai

paskandino derlių ir sužlugdė paskutines žemdirbių viltis. Pasak jo, tik žieminių rapsų derliaus nuostolių nedaug, nors mažesnis jų aliejingumas.

„Šiuo metu derlius ir jo kokybė prasta: saiko svoris mažas, todėl 90 proc. nukultų grūdų tinka 3–4 klasei, didelis jų drėgnumas. Dar prisidės išlaidos grūdams džiovinti, derlius bus nuostolingas, arba išvis teks palikti jį laukuose“, – taip situaciją komentavo A. Daugėla.

Žemdirbiai tiki, kad ankštiniams augalams lietūs pakenks mažiau, bet pasak A. Daugėlos, šiandien žiūrint į žirnių pasėlių plotus, matosi, kad jie lietaus išguldyti, piktžolėti, nuo drėgmės brinksta, byra ir dygsta.

Bendrovėje darbų įkarštis

Lukšių žemės ūkio bendrovės agronomas Jonas Bakas sakė, kad būta ir blogesnių metų.

„Derlius neblogas, tiesa, javai drėgni. Praeitą savaitgalį, prieš pirmadienio lietų, drėgnumas buvo 15–16 proc., todėl skubėjom į laukus. Žieminiai kviečiai dar tinka 1–2 klasei“, – kalbėjo agronomas.

Rugpjūčio 23 d. bendrovėje buvo nuimta 61 proc. viso derliaus, o žieminiai kviečiai, kvietrugiai jau visiškai nukulti. Pasak J. Bako, tik pradėti doroti salykliniai miežiai. Tiesa, agronomui kelia nerimą žirniai, kuriais užsėti net 99 ha.

„Šios savaitės pradžioje per pusantros paros iškrito 32 mm kritulių, tai įsivaizduokit, viename kvadratiniame metre – 32 litrai vandens. Žirniai mūsų laukuose sugulę, nupjauti juos bus sunku, šiandien bandysim važiuoti į laukus“‘, – darbus jau planavo J. Bakas. Be to, vis dar laukuose 200 ha bendrovės pupų. Agronomas patikino, kad jie grūdus džiovina elevatoriuose, turi tinkamus sandėlius, nors sulėtėja darbų sparta, bet nuostolių patiriama mažiau.

Kokia kokybė, tokia ir kaina

Kaip informavo Šakių žemės ūkio skyrius, rugpjūčio 19 d. duomenimis rajone nuimta 41 proc. javų derliaus, rapsų – 49 proc. Vidutinis kviečių derlius siekia 5,4 t/ha, miežių 4, 6 t/ha, kvietrugių 5,3 t/ha. Avižų prikulta 3,8 t/ha, žirnių 3,3 t/ha. Rapsų derlius 2,4 t/ha.

Pasak rajono žemės ūkio skyriaus specialisto Arvydo Babušio, ir derlius, ir patirti nuostoliai kiekviename ūkyje skirtingi.

„Labai mažas saiko svoris, grūdai lengvi, todėl nuostolių neišvengiamai bus“, – pripažino specialistas.

Šiandien rajono žemdirbiai gali pasirinkti pirkėjus, kurių tikrai nemažai. Todėl, kaip teigia A. Babušis, žemdirbiai galėjo sudaryti išankstinius supirkimo kontraktus, nereikia laukti eilėse prie elevatorių.

Kalbėdamas apie grūdų supirkimą Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus komentavo, kad situacija tragiška, jie supirkę tik apie 15 proc. derliaus. O išankstinių supirkimo sutarčių ūkininkai tiesiog nesilaiko, nes neįvažiuoja į laukus, nenuima derliaus ir neturi ką parduoti.

Kalbinti ūkininkai, neturintys sandėlių ir džiovyklų, drėgnus grūdus veža į elevatorius. Žmonės teigia, kad čia daug nuskaito už drėgmę ir šiukšlingumą (3,5 eurų. už proc/t), tad už toną lieka vos 80 eurų.

Ūkininkas Tomas Kažemėkaitis iš Sintautų neslepia – daug pašarinių grūdų. Už tokius grūdus supirkėjai siūlo 112-114 eurų. Ūkininkas dar nepradėjęs kulti vasarinių kviečių, iš kurių tikisi geresnio derliaus ir grūdų kokybės. Tuo tarpu  ūkininkė Valė Markauskienė (Degutinės k.) neskuba derliaus parduoti, laiko savo sandėliuose ir laukia palankesnių kainų. Rajono žemdirbiai mato tik vieną išeitį: nekokybišką derlių sušerti gyvuliams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.