Kaltinimai užkrėsta produkcija: šokiruojantys faktai ar konkurentų kova?

pienineLina POŠKEVIČIŪTĖ

Vytautas Fedaravičius, prisistatantis įmonės „Advanced Dairy Technologies“ projektų vadovu, viešai meta kaltinimus UAB „Lukšių pieninė“ tvirtindamas, kad įmonės produkcijoje aptiktas per didelis bakterijų skaičius, o superkamas pienas neatitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvados kaltinimų nepatvirtina, o įmonės vadovas Genadijus Butkus įsitikinęs, kad vyksta konkurentų kova pieno vartotojų sąskaita.

Nuotr. Nors mestuose kaltinimuose buvo teigiama, kad įmonė dirba antisanitarinėmis sąlygomis, o produkcija gaminama aliuminio voniose, gamybos ceche įrengtos nerūdijančio plieno vonios atitinka visus maisto gamybai keliamus reikalavimus.

Pateikė faktus

V. Fedaravičius (daugelio pieno produktų patentų autorius), planuojantis pradėti verslą netoli Šakių, prieš tai nusprendė ištirti vietinę pieno produkciją. Dar birželio 2 d. UAB „Lukšių pieninė“ priklausančiame kioskelyje Lukšiuose įsigijo šios bendrovės gaminamos produkcijos: „Senolių“ varškės (0,5, 9 ir 18 proc. riebumo), 2,5 proc. riebumo „Senolių“ pieno ir lietuviškus varškės sūrius (13 ir 22 proc. riebumo). Kaip teigė pašnekovas, sudėjęs į šaldytuvą mašinoje, produkciją pristatė į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą mikrobiologiniam ištyrimui. Pasak J. Fedaravičiaus, birželio 9 d. produktuose buvo suskaičiuotas bendras pasėtų bakterijų skaičius, kuris viršijo ES ir Lietuvos teisės aktais nustatytas normas. Pavyzdžiui, „Senolių“ pieno mėginyje ištirtas aerobinių mikroorganizmų skaičius viršijo normą 73 kartus.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad superkamas pienas bakterijomis užsikrečia tik Lukšių pieninėje, nes čia dirbama antisanitarinėmis sąlygomis, produkcija gaminama aliuminio voniose“, – pareiškė V. Fedaravičius.

Pieno tyrimų analize užsiimantis V. Fedaravičius teigė, jog apie 70 proc. žaliavinio pieno Lietuvoje yra apskritai netinkami pieno produktų gamybai.

Laiko nepagrįstais

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius išvadose nurodo, kad mėginius paėmė ir tyrimui pristatė privatus asmuo, todėl sunku įvertinti, kaip produktai buvo laikomi ir transportuojami iki tyrimo. Specialistas tvirtina, jog produktų mėginiai tirti ne pagal teisės aktuose reglamentuojamus rodiklius, todėl M. Staškevičius „Lukšių pieninei“ mestus kaltinimus laiko nepagrįstais. Tiesa, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Mikrobiologijos mokslo laboratorijos vedėja dr. Joana Šalomskienė patvirtino, kad tik „Senolių“ 2,5 proc. riebumo pieno mėginyje buvo per didelis pieno užterštumas.

Tačiau oficialiame „Lukšių pieninės“ atsakyme spaudai rašoma, jog: „Pilietis pristatęs mėginius į laboratoriją nenurodė kokioje temperatūroje produktai buvo transportuojami iki laboratorijos, taip pat neaišku, iš kur ir kokiomis sąlygomis produktai paimti, o tyrimai atlikti 2016-06-09, kai tyrimų protokole minėto pieno galiojimo laikas baigėsi 2016-06-06“.  

Be to, jeigu neužtikrinamos tinkamos produkto laikymo sąlygos, pienas ir negali atitikti reikiamų normų – įžvalgomis dalijasi specialistai.

Vonių nematė

Šakių VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Aida Malakauskaitė-Martinkienė informavo, kad Lukšių filiale gaminami tik varškės sūriai.

„Tiek valstybinės kontrolės metu, tiek įmonės pagal savikontrolės programas tirtos produkcijos mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko nustatytus reikalavimus“, – tokią išvadą pateikia Šakių VMVT.

Inspektorė patikino, kad ši įmonė per metus vidutiniškai patikrinama septynis kartus.

„Per penkerius mano darbo metus nemačiau aš toje įmonėje jokių aliuminio vonių. Čia stovi nerūdijančio plieno vonios, tinkamos maisto pramonėje“, – kalbėjo A. Malakauskaitė-Martinkienė.

Superka iš pastovių tiekėjų

UAB „Lukšių pieninė“ įmonėje yra įdiegta ir veikianti savikontrolės sistema, o visa žaliava yra superkama iš pastovių pieno tiekėjų – tik iš Šakių ir Jurbarko rajonų, kur ir yra įsikūrusi pati įmonė.

„Superkamo pieno kokybė yra kontroliuojama nuo pat jo supirkimo stacionariuose pieno supirkimo punktuose ir pieno ūkiuose iki jo panaudojimo gamybai įmonėje. Žalio pieno mėginiai iš ūkių yra atrenkami ir tiriami nepriklausomoje VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje LR teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka. Pienas yra superkamas tik sudarius rašytines sutartis, iš registruotų pieno ūkių, kurie turi sveikos bandos statusą“, – aiškinama „Lukšių pieninės“ pranešime.

VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos viešųjų ryšių vadybininkė Eligija Drūlienė patikslino, kad jie ištiria žaliavą, ar ji nėra užkrėsta bakterijomis, somatinėmis ląstelėmis ir kitais užkratais.

„Mes esame atsakingi, kad į gamybą patektų tik sveikas ir ištirtas pienas. Pieninės superka tik teisės aktų reikalavimus atitinkantį pieną“, – akcentavo pašnekovė.

E. Drūlienė mano, kad „Lukšių pieninės“ produkcijos tyrimo rezultatų priežastis nustatyti sudėtinga, nes produkcijos kokybę lemia daug faktorių: gamyba įmonėje, kokiomis sąlygomis produktas buvo laikomas prekybos vietoje, pagaliau, ar pats vartotojas laikosi tinkamų pieno produktų laikymo sąlygų.

Visus šalies žalio pieno tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ES reikalavimus atitinka 97 proc. viso superkamo žaliavinio pieno.

Dėl šmeižto – į prokuratūrą

V. Fedaravičius nesutinka su VMVT išsakytais argumentais ir tikina, kad šioje tarnyboje tebeklesti korupcija, o nuomonę apie Lukšių pieninę susidaręs dar 2007 m., kai čia paskutinį kartą lankėsi.

„Tas žmogus niekada gyvenime nėra buvęs Lukšių pieninės viduje, o minėtais metais buvo atvykęs ir stovėjo įmonės kieme. Tyrimų rezultatai ir visi kaltinimai yra nepagrįsti. Manau, kad karas dėl pieno rinkų ir žaliavos tęsiasi ir tai tik konkurentų bandymas apšmeižti įmonę“, – kalbėjo „Lukšių pieninės“ vadovas Genadijus Butkus.

Pasak jo, įmonėje lankėsi Europos Komisijos auditoriai, tikrinimai nesibaigia iki šiol, jeigu jų įmonės produktų kokybė keltų bent menkiausių abejonių, nevyktų sėkmingas pieno produktų eksportas. „Lukšių pieninė“ V. Fedaravičių apskundė už šmeižtą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar lengva jaunimui susirasti darbą vasarai?

klausimelis 05 24Zita iš Šakių:

Nežinau, mano anūkas tai susiranda. Sąlygos nėra paprastos, bet, manau, viskas priklauso nuo žmogaus ir noro. Darbo jaunimui tikrai reikia, nebūtinai visą vasarą, bet nors kiek. Mano vaikai visą laiką dirbo vasaromis, tiesa, anuomet dar kolūkiuose. Kaip bebūtų, darbas tiesiog yra vertybė, charakterio ugdymo priemonė, o ir sveikatai į naudą išeina. 

klausimelis 05 24 2

Antanas iš Lukšių:

Manau, kad išrankiems studentams ir moksleiviams darbą rasti sudėtingiau. Tie, kurie paprasti, nesibaido jokio darbo, manau, kad gali susirasti – ūkininkų daug yra, kurie mielai priima. Darbas žmonėms niekada nepakenkė, padirbėti visai neblogai, bet studentai ir moksleiviai gali turėti ir kitų užsiėmimų, kurie yra taip pat reikalingi. Yra tokių, kurie gilina žinias, jiems mokslo metų nepakanka. Tai irgi savotiškai darbas. Yra darbas už pinigus, yra intelektualus.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.