Šiuo metu žemdirbiai nuima ankštinių kultūrų derlių. Nuotaika labai skirtinga – vieni džiaugiasi neblogai užderėjusiomis pašarinėmis pupomis, kiti jau skaičiuoja nuostolius.

Rajone jau nusistovėję ankštinių kultūrų plotai, nors prieš kelerius metus paskelbus apie žalinimo programos rėmimą ūkininkai buvo nepatenkinti raginimu sėti žirnius ir pupas. Ilgainiui paaiškėjo, jog baimintasi be pagrindo. Mūsų žemės šioms kultūroms pasirodė esančios tinkamos, parduoti derlių irgi nesunku. Dalis ankštinių lieka pašarams, o kita dalis eksportuojama. Kai kurie žemdirbiai šias kultūras augina dėl papildomų išmokų už žalinimą ir ankštinius augalus. Vis dėlto didžiausias pranašumas yra tas, kad ankštiniai augalai, paprastai naudojami sėjomainai, papildo dirvą natūraliu azotu, kitais mikroelementais, todėl pailsėjusi ir praturtėjusi žemė vėliau atsidėkoja daug geresniu javų derliumi.

Šiemet, kaip ir pernai, žemdirbių planus gerokai pakoregavo gamta. Pernai pūdė, o šiais metais kepino visų kultūrų, ne tik pupų derlių. Tačiau ūkininkai sako, kad pupoms sausra turbūt nebuvo tokia pražūtinga kaip lietus, nes nuo lietaus praėjusiais metais į jas metėsi įvairios ligos ir pačių pupų kokybė buvo žymiai prastesnė. Tą patvirtino Bridžių elevatoriaus laboratorijos darbuotojos, kurios sako, kad šią vasarą pupos daug geresnės kokybės negu pernai.

Aplink Šakius žemę dirbantis ūkininkas Vidmantas Martinaitis dėl sėjomainos šįmet buvo užsisėjęs 42 ha pašarinių pupų. Derlius, anot ūkininko, vidutiniškas – byra maždaug po tris, tris su puse tonos iš hektaro. Taip pat pasisekė tiems žemdirbiams, kurie nebuvo sudarę išankstinių sutarčių su supirkėjais, nes už pupas pastaruoju metu buvo mokama, priklausomai nuo kokybės, netgi iki 250 eurų už toną.

Dėl sėjomainos kelinti metai pašarinės pupos auginamos ir Laimutės Pranaitienės ūkyje. Jos vyras Juozas, dirbantis ūkyje, sako, kad trečius metus iš eilės augina apie 30 hektarų pupų, bet prieš dvi savaites Bridžių kaime siautęs smarkus škvalas su kruša taip nuniokojo 23 hektarus šios kultūros, kad kulti praktiškai jau neapsimoka. Anot liudininkų, ties Bridžiais ir kitose vietose, kur praūžė škvalas, iškrito kumščio dydžio ledukai. Tokie stambūs krituliai pupų laukui buvo pražūtingi – nudaužė ne tik ankštis, bet ir stiebus išlaužė, tarsi per lauką būtų pravažiavęs kombainas.

J. Pranaitis sako, kad jis tikėjosi vėl kulti ne mažiau kaip keturias tonas iš hektaro, nes pernai ir užpernai derlius buvo dar gausesnis – apie penkios tonos iš hektaro, bet, deja, po škvalo iš hektaro pribyra vos po pusę tonos. Kaip sako žemdirbys, kulti beveik neapsimoka, tačiau reikia paruošti dirvą sėjai ir nuvalyti lauką. Nuostoliai milžiniški – jau dabar žemdirbys paskaičiavo, kad neteko mažiausiai 20 tūkst. eurų.

Jokios pagalbos iš valstybės ūkininkai tikėtis negali, nes jau kurį laiką žemdirbiai skatinami drausti savo laukus nuo įvairių stichinių nelaimių, užuot tikėjęsi gauti kokios nors paramos iš valstybės. J. Pranaitis sako, kad atskirų kultūrų drausti negalima, reikia apdrausti visus pasėlius, o tai – dideli pinigai, kurie vargu ar ūkininkams sugrįžtų, nes draudimo bendrovės nelaimės atveju apskaičiuotų nuostolių dydį savo įkainiais, neatsižvelgdami, kiek iš tikrųjų yra investuota. Ko gero, dėl šios priežasties ūkininkai neskuba apdrausti savo laukų, o pasikliauja gamta, kuri pastaraisiais metais jiems iškrečia nemenkų išdaigų.

Praūžusi audra suniokojo ne tik derlių, bet ir pasėlių laukus. Šįmet sėja prasidėjo itin anksti, todėl daugelis rajono ūkininkų jau spėjo pasėti žieminį rapsą. Deja, tose vietose, kur praūžė smarki liūtis, kai kuriems ūkininkams reikia žieminį rapsą persėti iš naujo, nes vietomis žemė buvo tiesiog suplakta.