UAB „Šakių šilumos tinklai“ vėl atsidūrė savivaldybės tarybos narių dėmesio centre. Praėjusio savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstyti du su šia įmone susiję klausimai. Nemažai diskusijų susilaukė prašymas minėtai bendrovei suteikti pusės milijono eurų garantiją atidedant banko paskolų grąžinimo terminus.

Kaip žinia, įmonė yra paėmusi paskolą, kuri buvo reikalinga, kai UAB „Šakių šilumos tinklai“ investavo pirkdama biokuro katilą. Įmonės direktorius Laimutis Kasparavičius kreipėsi į savivaldybę su prašymu suteikti savivaldybės tarybos garantą 688 tūkst. 903 eurų sumai. Bendrovė dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kuris susidarė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavėluotai nustatytos bazinės šilumos kainos, nori atidėti paskolų, paimtų projekto „Biokuro panaudojimo šilumos gamybai plėtra Šakių rajone“ finansavimui, grąžinimo terminus. Todėl akcinė bendrovė kreipėsi į AB „Luminor“ banką dėl kredito sutartyse nustatyto paskolų grąžinimo termino pratęsimo. Bankas paprašė pateikti savivaldybės tarybos garantą. Anot savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, tarybai suteikus paskolos garantą minėtai įmonei, pastaroji turėtų galimybę perkelti mokėjimo terminus kitiems metams, todėl įmonė vėl turėtų apyvartinių lėšų savo sąskaitoje, nes šiuo metu jų nėra jau nuo birželio mėnesio.

Kaip sako pačios įmonės vadovybė, pagrindinė priežastis, dėl ko bendrovei pritrūko apyvartinių lėšų, yra ta, kad kainų komisija bazinės šilumos kainos dedamąsias privalėjo nustatyti iki 2014 m. spalio 4 d., tačiau nutarimą šiuo klausimu priėmė tik 2017 m. vasario 3 d. Taip pat kainų komisija apskaičiavo, kad per šį vėlavimo laikotarpį dėl pasikeitusios kuro rūšies bendrovė papildomai gavo 603 tūkst. eurų pajamų. Ši suma per rajono savivaldybės tarybos nustatytą laikotarpį – penkerius metus – turi būti grąžinta vartotojams. Tiek per komitetų posėdžius, tiek per tarybos posėdį savivaldybės tarybos nariams kilo nemažai klausimų, susijusių su šios įmonės finansine veikla. Pavyzdžiui, teirautasi, ar apskritai bendrovei reikalingas toks didelis garantas. Klausimai tarybos nariams kilo ne be pagrindo – pasirodo, bendrovės vadovas L. Kasparavičius savivaldybės administracijai pateikė neišsamius, „neišlukštentus“ dokumentus, kuriuose, kaip sako patys tarybos nariai, daugiau klausimų negu atsakymų.

„Įmonė, norinti gauti savivaldybės garantą paskolai, pateikė tik preliminarią informaciją apie jos finansinę būklę, tačiau tarybos nariams apie bendrovės veiklą reiktų žinoti viską“ – sakė opozicijai priklausanti tarybos narė Aušrelė Pukinskienė.

Padedant savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Grincevičiui, Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjai E. Grigaitienei, tarybos nariams posėdyje galų gale buvo išaiškinti niuansai, kodėl įmonei reikalinga dar viena paskola, ir šiam sprendimui rajono taryba galų gale pritarė, t.y. paskolos garantas įmonei bus suteiktas.

„Akcinės bendrovės vadovybė negali gyventi kaip biudžetinė įstaiga, kuri nuolat tyko iš savivaldybės paramos“, – sakė rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Pasak mero, šiuo metu įmonės vadovybei yra taip pat suformuluota ir aiškiai įvardyta, ką jie turi padaryti artimiausiu metu dėl pačios įmonės finansinės gerovės. Viena iš tokių užduočių, kurią dabar turi atlikti įmonė, – persižiūrėti įmonės darbuotojų etatus.

„Jie turi peržiūrėti etatų struktūrą, bet daro tai labai vangiai ir planas labai kuklus. Vadovas šioje vietoje nemato rezervų, tačiau mūsų tai netenkina“, – kalbėjo D. Grincevičius.

Taip pat tarybos nariams parūpo klausimas, kaip įmonė elgiasi su esamais skolininkais – kokie veiksmai daromi, kad būtų išieškomos skolos. Paaiškėjo, kad skolos, kurias šiandien bendrovė įvardija kaip beviltiškas (jų turbūt niekas niekada negrąžins, o išieškoti nėra vilties, nes būstai yra socialiniai), siekia netgi 30 tūkst. eurų. Ir pati bendrovė yra skolinga 276 tūkst. eurų kreditoriams už įvairias paslaugas arba produkciją. Akivaizdu, kad negavusi savivaldybės tarybos paskolos garanto bendrovė būtų įklimpusi iki kaklo, nes šildymo sezonas jau artėja, o biokuro kaina pasaulinėje biržoje, kaip tyčia, pakilo labai smarkiai.   

Antras su „Šakių šilumos tinklais“ susijęs ir tarybos posėdžio metu tvirtintas klausimas – šilumos kainos dedamosios antriesiems bazinės kainos metams nustatymas. Kaip žinia, kainos dalis jau buvo nustatyta ir patvirtinta, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatavo, kad ją nustatinėjant įmonė neatsižvelgė į daugelį veiksnių ir taip padarė keletą pažeidimų, kuriuos savivaldybės taryba turi ištaisyti ir pateikti komisijai per 30 kalendorinių dienų. Priešingu atveju kainų komisija įgytų teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.  

Tačiau, anot mero pavaduotojo Bernardino Petro Vainiaus, džiugu, kad kainų komisija pripažino, kad anksčiau apskaičiuojant kainas buvo neįtrauktas faktas apie investicijų nusidėvėjimą. Taip pat apskaičiuojant pastoviosios dedamosios kainos dalį dabar kainų komisija įtraukė nuo ūkio subjekto valios nepriklausomius veiksnius, t.y. minimalios algos didėjimas ir kiti dalykai.

Pasak B. P. Vainiaus, dėl to keisis kilovatvalandės kaina ir ji gali varijuoti su minimaliu didėjimu. Tačiau šilumos vartotojams šilumos kaina vis tiek šiek tiek brangs, nes pakilo biokuro kaina tarptautinėje biržoje – jeigu pernai tona biokuro kainavo 120 eurų, tai šįmet – 195 eurus.