Kas atsitiko, kad Šakiuose renovacija vyksta vangiai, nesimato mieste stovinčių naujų pastolių, naujai renovuojamų namų? Apie tai, ką padarė ir kas ko nepadarė, kad šis procesas mūsų mieste vyktų sparčiau, už renovaciją atsakingos institucijos antradienį savivaldybės salėje aptarė viešoje konferencijoje, į kurią buvo kviečiami ir daugiabučių gyventojai.

Į susitikimą su gyventojais atvyko Būsto energijos ir taupymo agentūros atstovė (BETA), direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė, Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) projektų finansavimų skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė bei Šaulių banko Jurbarko skyriaus vadovas Dainius Rekevičius. Tačiau atvykę specialistai pateikė daugiau statistinius skaičius nei atsakymus rajono savivaldybei, kas trukdo būtent miesto renovacijos proceso įsibėgėjimui, be to, priminė, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose nėra renovuotas dar nė vienas daugiabutis (Pagėgių sav.) arba tik kokie du.

Konferencija prasidėjo UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus Algirdo Naujokaičio trumpu situacijos, susijusios su mūsų rajono daugiabučių namų renovacija, pristatymu ir įžvalgomis. Pasak jo, iki šios dienos mes turime tik 12 renovuotų daugiabučių, kas, palyginus su aplinkiniais rajonais, yra labai mažai. Juolab kad kai kurie senos statybos namai yra tikrai apgailėtinos būklės – kiaurais stogais ir nusidėvėjusiomis šildymo ir vandentiekio sistemomis, tačiau gyventojai neskuba jų renovuoti. Deja, renovacijos procesui įtakos turi ne tik gyventojų fobija naujoms investicijoms, bet galbūt juos atbaido didelis renovacijos proceso biurokratizmas. A. Naujokaitis mano, kad renovacijos programa yra griozdiška, vis dar pasitaiko didelių nesusipratimų ir nepasidalinamų tarp įvairių šioje programoje dalyvaujančių institucijų. Gana sudėtinga ir pati programos įgyvendinimo kontrolė. Jų, kaip administruojančios įmonės, darbų apmokėjimo klausimas taip pat nėra iki galo išspręstas, dažnai įmonė administravimo kaštus turi pasidengti iš kitų savo resursų. Dar viena problema, kurią įžvelgia direktorius, – pirkimo konkursuose dalyvaujantys rangovai renovacijos kainas sukelia dirbtinai ir dažnai persamdo subrangovus, pastarieji samdo patentininkus arba žemos kvalifikacijos darbininkus, todėl dažnai pasitaiko taip, kad renovacijos darbų kokybė būna ne itin gera. Tačiau čia jis kviečia gyventojus atidžiau įsitraukti į šį procesą, nes rangovai pirmiausia dirba jiems ir už jų pinigus, tad pastebėję įvairias kliauzes jie turėtų netylėti, o iš karto pranešti. Šias ir kitas problemas „Šakių komunalinio ūkio“ direktorius įvardija kaip pagrindinius trikdžius, kurie mūsų rajone stabdo renovacijos progresą. Beje, tie investiciniai projektai, kurie yra dabar parengti ir laukia eilėje, deja, yra parengti ne pagal kvartalinės renovacijos principą, kas šiandien yra labai aktualu, tad juos, ko gero, dar teks taisyti.

BETA atstovė, direktoriaus pavaduotoja G. Burbienė pristatė bendrą statistiką, kas vyko Lietuvoje ir kokiu keliu ėjo visas renovacijos procesas nuo pat jo pradžios. Anot agentūros atstovės, didžiausias renovacijos progresas vyksta didmiesčiuose, kur dabar labai populiari kvartalinė renovacija (renovuoti pradedami iš karto keli daugiabučiai, esantys vienoje gyvenamojoje zonoje). Anot pavaduotojos, Šakių rajono savivaldybė neturi pasirengusi ir kvartalo energinio efektyvumo programos, o tai reiškia, kad reitingavimo metu BETA agentūra pirmenybę teikia toms savivaldybėms, kurios ją turi. Pasak agentūros atstovės, kiekvienais metais vykdoma renovuotų namų gyventojų apklausa, kur 77 proc. gyventojų įžvelgia renovacijos privalumą dėl mažesnių komunalinių mokesčių kainų. Taip pat 62 proc. gyventojų teigia, kad po renovacijos pagerėjo jų gyvenimo kokybė.   

VIPA projektų finansavimų skyriaus vadovė Ž. Maskaliovienė sako, kad jų agentūra dabar suteikia galimybes ir elektroninėje erdvėje pateikti paraiškas renovacijos kreditui gauti, tačiau pagrindinę sutartį dar teks pateikti popierinę. Finansavimo agentūra, teikianti lengvatinėmis sąlygomis kreditus renovacijos proceso dalyviams, sako, kad nuo praėjusių metų reikalavimai kardinaliai nepasikeitė. Paprastai projektų administratoriai žino visas sąlygas, kurias teikia įvairios finansų įtaigos. Šiuo metu renovacijos procese dalyvaujančių daugiabučių namų gyventojai gali rinktis iš dviejų investuotojų – iš minėtos VIPA agentūros arba iš Šiaulių banko. Tačiau, skirtingai nei VIPA agentūra, Šiaulių bankas yra privatus. Šakiuose visus renovuotus 12 daugiabučių yra finansavęs Šiaulių bankas. Abiejų finansavimo įstaigų atstovai tvirtino, kad pagrindinį trukdį renovacijos proceso finansavimo klausimu padaro skolininkai, nes jų daugiabučiuose negali būti daugiau kaip po du butus iš viso namo.

Konferencijos pabaigoje gyventojai patys galėjo užduoti klausimus, susijusius su renovacijos procesu. Čia aktyviausias buvo nepriklausomas būsto efektyvumo ekspertas Gintautas Čižauskas, kuris klausimus uždavinėjo kaip eilinis daugiabučio gyventojas. Jį domino, kodėl „kažkas“ atrenka rangovus, kodėl darbų kaina pakyla renovacijos procesui įsibėgėjus, kodėl patys gyventojai negali pasirinkti rangovų. Šie ir dar keli aktualūs klausimai nuskambėjo iš aktyvaus piliečio, kuris gyvena daugiabutyje,  dar tik laukiančiame renovacijos eilės. Kiti į konferenciją atėję gyventojai klausimų specialistams ir atsakingų už renovacijos procesą įstaigų atstovams neturėjo.