Žemdirbiai jau dairosi į laukus

Šiemet gamtai nepašykštėjus sniego ir užklojus laukus, ūkininkai ėmė nerimauti dėl po sniegu atsidūrusių pasėlių. Šią savaitę sniegas sparčiai tirpsta, džiaugtis geru žiemkenčių peržiemojimu augintojai neskuba: kaip peržiemojo žiemkenčiai, pasimatys po dviejų savaičių.

Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys sako, kad tokios sniegingos žiemos seniai nebuvo. Bendrovė pernai rudenį pasėjo 58 ha žieminių kvietrugių, apie 800 ha žieminių kviečių ir per 350 ha rapsų. Taigi bendras žiemkenčių plotas viršija 1 000 ha.
 
Pašnekovas sako, kad praėjusį sekmadienį apžiūrėjo rapsų laukus, būklė atrodė gana stabili. Tiesa, pamiškėse esančiuose laukuose, ypač ten, kur susidarę sniego sankaupos, nerimo dėl žiemkenčių iššutimo yra.

„Sniegas iškrito ant šlapios žemės be įšalo. Jau žinome žiemos klastas ir technologijų pagalba rudenį žiemkenčius paruošiam ramybės periodui. Kad neišplistų sniego pelėsis. Prieš tai turėjom nuostolių su kvietrugiais. Pirmadienį važiuodamas mačiau laukuose jau kyšo kviečių želmenys, atrodo – viskas tvarkoje. O kaip iš tikrųjų bus, pamatysime ateinančios savaitės pradžioje“, – tikino Voniškių bendrovės vadovas.

Pasak pašnekovo, užplūdusi šiluma tirpdo sniegą, želmenys lenda į paviršių. H. Braškys įsitikinęs, kad čia dar ne pergalė, kovo mėnuo – itin pavojingas metas rapsų pasėliams: puikiai po žiemos atrodę rapsai gali pražūti būtent kovui įsibėgėjus.

„Jei visiškai nutirps sniegas, dienomis švies saulė, o naktimis paspaus šaltis iki kokių septynių laipsnių, tuomet yra didesnis pavojus rapsams“, – sako H. Braškys.

Jis įsitikinęs, kad žemė mažai įšalusi, todėl, tirpstant sniegui, didesnių vandens telkinių laukuose nesusidarys, vanduo prasiskverbs į žemę.

„Kokių dešimties dienų bėgyje pasimatys, kaip peržiemojo žiemkenčiai. Galvoju, kol ilgiau sniegas išsilaiko, tol mums linksmiau... čia žvelgiant agronominiu požiūriu. Mano nuomone, jei sniegas laikysis iki kovo vidurio, pavojus žiemkenčiams bus mažesnis. Prisiminus praeitus metus, šalnų sulaukėme ir balandžio mėnesį, o gegužį iškrito sniegas ir sulaužė žydinčius rapsus ir patyrėm nuostolių“, – prisiminė H. Braškys.

Įmonės „Linas Agro“ vadybininkas Algimantas Daugėla pripažįsta, kad sulaukė ir įsibaiminusių augintojų skambučių.

„Sausio mėnesį šiek tiek prisnigo, vėliau sniegas nutirpo, paviršinis vanduo šiek tiek nutekėjo. Po to vėl užsnigo. Aš galvoju, kad blogų žiemkenčių žiemojimo pasekmių turėtume išvengti. Manau, kad tirpstant sniegui vanduo nesant įšalui nepridarys žalos ir nemarkins pasėlių. Juolab kad veikia jau neįšalusios drenažo sistemos. Kol kas šiandien galima tik spėlioti apie žiemkenčių būklę. Nežinia, kokių orų sulauksime už dviejų savaičių, o šaltesnio oro banga gali pašaldyti jau pliką augalą“, – svarstė A. Daugėla.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3