Pakalbinus rajono žemdirbius matyti įvairios nuotaikos. Javapjūtei įpusėjus grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus mažesnis, o kokybė prastesnė. Pasak jų, dalį pasėlių sudžiovino kaitra, šiek tiek džiugina pakilusios supirkimo kainos. Žemdirbiai skuba derlių doroti, neramina pranašaujamos liūtys.

Rapsai nupjauti

Rapsų derlius jau sudorotas. Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus duomenimis, žieminių rapsų mūsų rajone deklaruota 16088,81 ha, vasarinių vos 422,59 ha. Šoktelėjo šiemet ir jų kainos, pernai už toną rapsų supirkėjai mokėjo maždaug 370 eurų, šįmet –530.

Daivos Stanaitienės ūkyje (Kriūkų sen.) besidarbuojantis sūnus Adomas patikino, kad šiųmečiu rapsų derliumi nesiskundžia, šia kultūra užsėti apie 155 ha jau nukulti. Anot pašnekovo, nors dėl drėgno pavasario nuogąstavo, kad javapjūtė šiemet susivėlins 1–2 savaitėmis, tačiau į laukus išvažiavo kaip ir pernai – liepos 20 d.

„Rapsų iš hektaro prikuliama apie 3,9 tonos. Šiuo metu dorojam pagrindinę ūkio kultūrą – žieminius kviečius, jais užsėta apie 470 ha. Iki penktadienio nukulta buvo apie 100 ha. Kviečių derlius šįmet menkesnis, iš hektaro prikuliam virš šešių tonų, ankstesniais metais vidurkis būdavo virš septynių, pasiekdavome iki 8–9 tonų. Kadangi dar ne visi laukai nupjauti, matysim, kokį derlingumą rodys kiti laukai. Nors, manau, kadangi daugumoje grūdas gana smulkus, tokio derliaus, kaip pernai, nebus“, – pasakojo A. Stanaitis.

Anot jo, dalis derliaus vežama tiesiai į Klaipėdos uostą be jokių tarpininkų. Pašnekovas pasidžiaugė gera šiųmete rapsų kaina – už žieminių rapsų toną – apie 520 eurų, už ekstra kviečius – apie 200 eurų.

Lukšių žemės ūkio bendrovės laukuose, anot vyriausiojo agronomo Jono Bako, žieminių rapsų derliaus tikėtasi geresnio, byrėjo 3,5 tonos iš hektaro. Šios kultūros užsėta 585 ha, derlius jau sudorotas. Anot pašnekovo, nupjauti ir kvietrugiai, derlingumas siekia po 6,1 t/ha.

Šiuo metu kombainai pluša žieminių kviečių laukuose, kurių bendrovė užsėjo daugiausiai, per tūkstantį hektarų, iki praėjusio penktadienio buvo sudorota 60 proc. šios kultūros derliaus, žieminių kviečių vidutinis derlingumas siekia po 7,5–8 t/ha. Laukuose savo eilės laukia salykliniai miežiai (553 ha) bei pupos.

„Javapjūtė šiemet prasidėjo keletą dienų anksčiau nei pernai, jei rapsų derlius nuvylė, tai kviečių – patenkinamas. Tiesa, 300 ha `Skagen` veislės turim sugulusios, kurios pjauti dar nepradėjom, sunku prognozuoti, kiek praradom, kiek grūdas smulkesnis, kiek apskritai nepavyks šio javo nukulti“, – pasakojo J.Bakas.

Rokiravo eigą

Kad ūkyje rapsai jau nupjauti ir jų derlius neblogas, pasakojo ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas Viktoras Šnipas. Šios kultūros ūkyje užsėta 128 hektarai.

„Vidutinis rapsų derlingumas 3,7 tonos iš hektaro. Tiesa, tos pačios veislės rapsų derlingumas skirtinguose laukuose skyrėsi net iki tonos“, – tikino V. Šnipas.

Anot pašnekovo, teko net rokiruoti javapjūtės eigą ir kombainus siųsti į vasarinių miežių laukus.

„Pasižiūrėjom, kad prognozuojamas škvalas. Po jo gali visai netekti tų miežių pjauti, jų laukuose plyti 150 ha. Vakar pradėjom pjauti, drėgnumas geras, tik derlingumo dar nežinom“, – praėjusį penktadienį kalbėjo V. Šnipas.

Pasak jo, iki liepos 30 d. jau buvo nupjauta 64 proc. žieminių kviečių, kurių Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė augina apie 500 ha. Kviečių byra apie 6, kituose laukuose iki 8 t/ha.

Slavikų krašte ūkininkaujantis Kęstutis Bacevičius taip pat šiuo metu doroja žieminių kviečių, kurių augina per 300 ha, derlių. Penktadienio rytą jų buvo likę apie 170 dar nenupjautų.

„Derliaus kokybė labai priklauso nuo dirvožemio, kur lengvesnis – smėlis, prikūlėm apie 4 tonas iš hektaro, kur našesnės – iki 6 tonų. Pernai vidutinis derlingumas buvo apie 8 tonos. Manau, kad šiemet labiausiai pakenkė karštis. Kuomet buvo pats javų augimas ir brendimas, temperatūra šoktelėjo iki 33 laipsnių. Sudžiūvo ir rapsas, šios kultūros byrėjo apie 3,5 tonos, auginam 174 hektarus. Mūsų laukai didesnių škvalų ir lietaus negavo, javai neišguldyti, todėl kol kas galiu tik pasakyti: javapjūtė einasi neblogai“, – kalbėjo K. Bacevičius.

Daugiau kaip du dešimtmečius ūkininkaujantis šakietis Mindaugas Martinaitis neslepia: šiemet žieminių kviečių derlius 30–40 procentų mažesnis. Šios kultūros ūkininkas sėjo 220 ha.

„Aišku, grūdų kokybei labiausiai turėjo įtakos kaitra, šiųmetis grūdas mažas, nespėjo užpildyti savo masės, todėl trūksta saiko svorio. Be to, grūdus pažeidė virusinės ligos. Todėl daug tuščių ir juodų varpų. Laimei, kiti javų laukai nuo rajone siautėjusio škvalo nenukentėjo, tik pupos nuo krušos“, – pasakojo ūkininkas.

M. Martinaitis pripažįsta, kad vasaros pradžioje gražiai atrodę laukai laukto derliaus nesubrandino, o likusio derliaus kokybės neprognozuoja, bus matyti, kuomet javapjūtė į antrą pusę persivers.
Rajone iš viso deklaruota 42746,23 ha žieminių kviečių.