Agnė Šindelmeizerė sako, jog viskas prasidėjo nuo šeimos poreikių. Prieš ketverius metus patiems reikėjo baldų vaikų kambariui, tad ėmė patys ir pasigamino, taip viskas prasidėjo. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Mintis gaminti vaikiškus, išskirtinius, rankų darbo baldus lukšiečiams Agnei ir Edgarui Šindelmeizeriams kilo tuomet, kai gimė jų vaikai. Tad šeima ėmėsi naujos veiklos ir tuo užsiima beveik ketverius metus.
Verslo ėmėsi kartu
A. Šindelmeizerė su šeima į Lukšius atsikėlė beveik prieš ketverius metus. Nusižiūrėtas namas stovėjo Siesarties upės pašonėje, sodyba apsupta gamtos.
Anot pašnekovės, įsigijus namą, norėjosi dviem savo atžalom penkiamečiam Gustui ir aštuonmetei Emilei sukurti jaukią vaikų kambario erdvę.
„Atėję gyventi į didžiulį namą svarstėm, kaip įrengti vaikų kambarius. Ir norėjom kažko kitaip. Kitokių vaikų kambario baldų. Vyras tą staliaus kūrybinę gyslelę yra paveldėjęs. Todėl pirmiausiai ir pagamino vaikišką lovytę bei kitus vaikų kambario baldus“, – apie verslo užuomazgas pasakoja moteris.
Verslo vadybos ir administravimo studijas baigusi Agnė, atsisakiusi darbo valstybinėje tarnyboje, kartu su vyru, kuris dirbo privačiame statybos sektoriuje, nutarė imtis šeimos verslo.
Edgaras Šindelmeizeris gamina vaikiškus baldus, kuriuos kuria, projektuoja jo sutuoktinė Agnė, o atžalos Gustas ir Emilė – geriausi tėvelių pagamintų vaikiškų baldų testuotojai. K. Dovydaitienės nuotr.
Pašnekovė pasakojo, kad į svečius užsukę ir vaikams pagamintus baldus pamatę draugai paprašė pagaminti ir jiems, o susikūrus „Facebook“ puslapį „Medinis Zuikys“ ir ten patalpinus keletą nuotraukų, norinčių užsisakyti vaikiškų baldų vis daugėjo.
„Prieš ketverius metus Lietuvoje praktiškai buvo tuščia vaikiškų baldų rinka. Bene pirmieji klientai buvo gydytojų šeima iš Kauno, kurie užsisakė pagaminti vaikišką lovytę“, – prisimena Agnė pastebėdama, kad rekomendacijos užsisakyti baldus sklinda iš lūpų į lūpas.
Kalbėdama apie baldų realizaciją, A. Šindelmeizerė pripažįsta, baldai keliauja ne tik į lietuvių, bet ir turkų, graikų, ispanų namus.
Prieš metus jauna šeima atidarė internetinę parduotuvę, kurios asortimente, be jau minėtų vaikiškų lovų, galima rasti komodų, lentynų, stalo ir kėdučių komplektų, žaislų dėžių ir kitų baldų. „Facebook“ puslapio sekėjų šiandien daugiau nei 20 tūkstančių. Agnė džiaugiasi, kad klientų yra ir vyresnių, pavyzdžiui, močiutės, užsakančios baldus savo anūkams.
„Mus ir barterio principu kviečia dirbti, ir „influenceriai“. Bet mes taip savo produkcijos nedalinam į kairę, į dešinę. Pati gerai suprantu, kaip ta reklama turi būti skleidžiama. Tarkim, gera reklama – tinkamu laiku įkelta pagamintų baldų nuotrauka“, – sako pašnekovė.
Moteris dalinasi, kad baldus kuria ir projektuoja bei rinkodara užsiima pati, o jos idėjas įgyvendina vyras.
Šiuo metu „Medinis Zuikys“ pagal individualius užsakymus gamina stalo ir kėdučių komplektus, spintas, lovas, komodas, žaislų dėžes, lentynas – visi baldai originalūs, rankų darbo.
Svarbu saugumas
Pasiteiravus apie gamybai naudojamas medžiagas, A. Šindelmeizerė sako, jog stalviršiai pagaminti iš nelaminuotos medienos plaušų plokštės, o lovos ir kitos baldų detalės iš medžio, daugiausiai pušies.
„Lovoms gaminti daugiausiai naudojam spygliuotį. Pripažinsiu, kad investuoti į vaikų baldų gamybą uosį, ąžuolą šiek tiek brangoka. Vaikiška lova kainuoja 320 eurų, tai iš uosio būtų virš 400 eurų. Klientai sutinka su mūsų idėja – baldus gaminti iš pušies. Be to, spygliuočio medienos skleidžiami eteriniai aliejai naudingi vaikui“, – atskleidžia pašnekovė.
Anot jos, be abejo, galvojama ir apie baldų saugumą.
„Kėdutės turi nevirsti. Svarbu tam tikri kojų pasvirimo kampai. Vyras sukūrė būdą, kaip turėtų stipriai prisitvirtinti kėdutės koja. Šiandien mes rinkoje matome akivaizdžias kai kurių gaminių klaidas. Gamindami savo vaikams kėdutes pamatėme, kad jos virsta, todėl ieškojome būdų, kaip pagaminti stabiliau. Dėl komodų ir spintų naudojimo yra pridedama instrukcija, kad tėvai pritvirtintų šiuos gaminius prie sienos, pridedami ir tvirtinimo elementai. Kai baldus nusiperka, mes perduodame visą būtiną informaciją apie baldą, paaiškinam, kad lova nėra žaidimų aikštelė, kad ant jos nesikarstytų, nesisuptų. Tuomet jau atsakomybę perima tėvai“, – aiškina A. Šindelmeizerė.
Ji priduria, kad nusidėvėjusius daugelio baldų paviršius galima lengvai perdažyti ir namų sąlygomis, o komodų, spintų stalčių paveiksliukus pakeisti kitais.
Testuotojai – vaikai
A. Šindelmeizerė pasakojo, kad vaikiški baldai dekoruojami minimaliai: kėdučių atlošai, komodų stalčiai vaikų mėgstamais žvėrelių atvaizdais, taip pat užrašant vaiko vardą. Pasak Agnės, kokį atvaizdą naudoti, idėjų ji pasisemia iš savo vaikų. Ir geriausi vaikiškų baldų testuotojai yra jų pačių vaikai.
„Buvo toks periodas, kai dukra mėgo varles, buvo užsakovai, kuriems reikėjo baldų su varliukais. O jau kiškučiai, meškučiai – tradiciniai atvaizdai. Atsirado ir tigrų“, – pasakoja Agnė.
Vienas iš naujesnių gaminių – stalo ir dviejų kėdžių komplektas „Elniukai“, jų kėdučių atlošai primena elniuko ragiukus.
„Dažniausiai baldus gaminame pagal individualų užsakymą. Pagaminę juos pakuojam ir išsiunčiam klientui. Daugiausiai gaminam stalo ir dviejų kėdučių komplektus, tai paklausi, greitai pagaminama prekė, patogi siųsti. Tiesa, lovytes atsiimti dauguma patys atvažiuoja. Turiu pripažinti, klientams, norintiems mūsų baldų, tenka šiek tiek palaukti, kartais net kelis mėnesius. Bet jie laukia, nes nori būtent mūsų gamintų baldų“, – sako A. Šindelmeizerė ir priduria, kad jie gamina baldus, tinkančius vaikams maždaug iki šešerių metų, o lovas ir vyresniems.
Baldus E. Šindelmeizeris gamina su pagalbininku ūkiniame pastate įrengtose dirbtuvėse. Pasiteiravus apie plėtrą, Agnė atvirauja, ateityje norėtų įsigyti CNC frezavimo stakles gaminių apdirbimui, tačiau jų kaina siekia apie 40 tūkst. eurų.
„Tačiau vis tiek baldų gamybai reikalingas rankų darbas. Pavyzdžiui, kėdučių kojų nepritvirtins jokia mašina. Čia jau vyras tokią techniką atidirbęs. Todėl su vyru ir svarstom, ar tos įsigytos staklės mums išties palengvins baldų gamybą. Baldus dažom taip pat rankomis, kadangi naudojam netoksiškus, bekvapius, vaikų baldams ir žaislams skirtus dažus“, – atskleidžia pašnekovė.
Kol kas jauni verslininkai atsargiai žiūri į paramas verslui.
„Norim būti laisvi nuo paskolų, nuo įsipareigojimų. Kurti laisvai. Tiek, kiek pagaminam baldų, kiek užsidirbam, mums užtenka. Mano nuomone, niekada niekas šiaip sau neduoda“, – svarsto A. Šindelmeizerė.
Anot pašnekovės, įsigijus namą, norėjosi dviem savo atžalom penkiamečiam Gustui ir aštuonmetei Emilei sukurti jaukią vaikų kambario erdvę.
„Atėję gyventi į didžiulį namą svarstėm, kaip įrengti vaikų kambarius. Ir norėjom kažko kitaip. Kitokių vaikų kambario baldų. Vyras tą staliaus kūrybinę gyslelę yra paveldėjęs. Todėl pirmiausiai ir pagamino vaikišką lovytę bei kitus vaikų kambario baldus“, – apie verslo užuomazgas pasakoja moteris.
Verslo vadybos ir administravimo studijas baigusi Agnė, atsisakiusi darbo valstybinėje tarnyboje, kartu su vyru, kuris dirbo privačiame statybos sektoriuje, nutarė imtis šeimos verslo.
Edgaras Šindelmeizeris gamina vaikiškus baldus, kuriuos kuria, projektuoja jo sutuoktinė Agnė, o atžalos Gustas ir Emilė – geriausi tėvelių pagamintų vaikiškų baldų testuotojai. K. Dovydaitienės nuotr.
Pašnekovė pasakojo, kad į svečius užsukę ir vaikams pagamintus baldus pamatę draugai paprašė pagaminti ir jiems, o susikūrus „Facebook“ puslapį „Medinis Zuikys“ ir ten patalpinus keletą nuotraukų, norinčių užsisakyti vaikiškų baldų vis daugėjo.
„Prieš ketverius metus Lietuvoje praktiškai buvo tuščia vaikiškų baldų rinka. Bene pirmieji klientai buvo gydytojų šeima iš Kauno, kurie užsisakė pagaminti vaikišką lovytę“, – prisimena Agnė pastebėdama, kad rekomendacijos užsisakyti baldus sklinda iš lūpų į lūpas.
Kalbėdama apie baldų realizaciją, A. Šindelmeizerė pripažįsta, baldai keliauja ne tik į lietuvių, bet ir turkų, graikų, ispanų namus.
Prieš metus jauna šeima atidarė internetinę parduotuvę, kurios asortimente, be jau minėtų vaikiškų lovų, galima rasti komodų, lentynų, stalo ir kėdučių komplektų, žaislų dėžių ir kitų baldų. „Facebook“ puslapio sekėjų šiandien daugiau nei 20 tūkstančių. Agnė džiaugiasi, kad klientų yra ir vyresnių, pavyzdžiui, močiutės, užsakančios baldus savo anūkams.
„Mus ir barterio principu kviečia dirbti, ir „influenceriai“. Bet mes taip savo produkcijos nedalinam į kairę, į dešinę. Pati gerai suprantu, kaip ta reklama turi būti skleidžiama. Tarkim, gera reklama – tinkamu laiku įkelta pagamintų baldų nuotrauka“, – sako pašnekovė.
Moteris dalinasi, kad baldus kuria ir projektuoja bei rinkodara užsiima pati, o jos idėjas įgyvendina vyras.
Šiuo metu „Medinis Zuikys“ pagal individualius užsakymus gamina stalo ir kėdučių komplektus, spintas, lovas, komodas, žaislų dėžes, lentynas – visi baldai originalūs, rankų darbo.
Svarbu saugumas
Pasiteiravus apie gamybai naudojamas medžiagas, A. Šindelmeizerė sako, jog stalviršiai pagaminti iš nelaminuotos medienos plaušų plokštės, o lovos ir kitos baldų detalės iš medžio, daugiausiai pušies.
„Lovoms gaminti daugiausiai naudojam spygliuotį. Pripažinsiu, kad investuoti į vaikų baldų gamybą uosį, ąžuolą šiek tiek brangoka. Vaikiška lova kainuoja 320 eurų, tai iš uosio būtų virš 400 eurų. Klientai sutinka su mūsų idėja – baldus gaminti iš pušies. Be to, spygliuočio medienos skleidžiami eteriniai aliejai naudingi vaikui“, – atskleidžia pašnekovė.
Anot jos, be abejo, galvojama ir apie baldų saugumą.
„Kėdutės turi nevirsti. Svarbu tam tikri kojų pasvirimo kampai. Vyras sukūrė būdą, kaip turėtų stipriai prisitvirtinti kėdutės koja. Šiandien mes rinkoje matome akivaizdžias kai kurių gaminių klaidas. Gamindami savo vaikams kėdutes pamatėme, kad jos virsta, todėl ieškojome būdų, kaip pagaminti stabiliau. Dėl komodų ir spintų naudojimo yra pridedama instrukcija, kad tėvai pritvirtintų šiuos gaminius prie sienos, pridedami ir tvirtinimo elementai. Kai baldus nusiperka, mes perduodame visą būtiną informaciją apie baldą, paaiškinam, kad lova nėra žaidimų aikštelė, kad ant jos nesikarstytų, nesisuptų. Tuomet jau atsakomybę perima tėvai“, – aiškina A. Šindelmeizerė.
Ji priduria, kad nusidėvėjusius daugelio baldų paviršius galima lengvai perdažyti ir namų sąlygomis, o komodų, spintų stalčių paveiksliukus pakeisti kitais.
Testuotojai – vaikai
A. Šindelmeizerė pasakojo, kad vaikiški baldai dekoruojami minimaliai: kėdučių atlošai, komodų stalčiai vaikų mėgstamais žvėrelių atvaizdais, taip pat užrašant vaiko vardą. Pasak Agnės, kokį atvaizdą naudoti, idėjų ji pasisemia iš savo vaikų. Ir geriausi vaikiškų baldų testuotojai yra jų pačių vaikai.
„Buvo toks periodas, kai dukra mėgo varles, buvo užsakovai, kuriems reikėjo baldų su varliukais. O jau kiškučiai, meškučiai – tradiciniai atvaizdai. Atsirado ir tigrų“, – pasakoja Agnė.
Vienas iš naujesnių gaminių – stalo ir dviejų kėdžių komplektas „Elniukai“, jų kėdučių atlošai primena elniuko ragiukus.
„Dažniausiai baldus gaminame pagal individualų užsakymą. Pagaminę juos pakuojam ir išsiunčiam klientui. Daugiausiai gaminam stalo ir dviejų kėdučių komplektus, tai paklausi, greitai pagaminama prekė, patogi siųsti. Tiesa, lovytes atsiimti dauguma patys atvažiuoja. Turiu pripažinti, klientams, norintiems mūsų baldų, tenka šiek tiek palaukti, kartais net kelis mėnesius. Bet jie laukia, nes nori būtent mūsų gamintų baldų“, – sako A. Šindelmeizerė ir priduria, kad jie gamina baldus, tinkančius vaikams maždaug iki šešerių metų, o lovas ir vyresniems.
Baldus E. Šindelmeizeris gamina su pagalbininku ūkiniame pastate įrengtose dirbtuvėse. Pasiteiravus apie plėtrą, Agnė atvirauja, ateityje norėtų įsigyti CNC frezavimo stakles gaminių apdirbimui, tačiau jų kaina siekia apie 40 tūkst. eurų.
„Tačiau vis tiek baldų gamybai reikalingas rankų darbas. Pavyzdžiui, kėdučių kojų nepritvirtins jokia mašina. Čia jau vyras tokią techniką atidirbęs. Todėl su vyru ir svarstom, ar tos įsigytos staklės mums išties palengvins baldų gamybą. Baldus dažom taip pat rankomis, kadangi naudojam netoksiškus, bekvapius, vaikų baldams ir žaislams skirtus dažus“, – atskleidžia pašnekovė.
Kol kas jauni verslininkai atsargiai žiūri į paramas verslui.
„Norim būti laisvi nuo paskolų, nuo įsipareigojimų. Kurti laisvai. Tiek, kiek pagaminam baldų, kiek užsidirbam, mums užtenka. Mano nuomone, niekada niekas šiaip sau neduoda“, – svarsto A. Šindelmeizerė.
Virginijus iš Branduoliškių:
