Infrastruktūros mokestis: avį bandys kirpti tiek, kad skūros nepaliestų

statybos mokestis
Savivaldybei patvirtinus infrastruktūros plėtros įmokos tarifus, mokestį teks mokėti visiems, pradedantiems naujas statybas. Tiesa, dabar siūlomi dydžiai gerokai mažesni, nei buvo svarstyta gruodį. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Sprendimo projektas dėl infrastruktūros įmokos tarifo buvo parengtas gruodį posėdžiavusiai savivaldybės tarybai, tačiau kilus diskusijų audrai sutarta, kad klausimas neišdiskutuotas ir jo tvirtinti kol kas negalima. Tad penktadienį surengtas Ūkio ir verslo komiteto posėdis, kurio metu nuspręsta, kokie galėtų būti tarifai, tačiau susitikime dalyvavęs ūkininkas Martynas Laukaitis žėrė kritikos lėšų paskirstymui ir klausė, o ką jis, mokėdamas šį mokestį, konkrečiai gaus.

Posėdį pradėjęs komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius sutiko, kad pirminiame variante išties lazda buvo perlenkta ir tarifai išaukštinti.

Priminsime, kad tuomet visiems naujiems statiniams buvo siūlomas 10 eurų už kv. m tarifas ir skirtingi koeficientai (nuo 0 iki 2 eurų) pagal pastatų paskirtį bei užstatomą plotą. Romas Pukinskas pritarė, kad reikia jausti Šakių specifiką ir vaizdžiai kalbėjo, kad „avį reiktų kirpti tiek, kad skūros nepaliestum“. Jis pripažino sulaukęs spaudimo, kad tarifas galėtų būti nulinis, tačiau nors nulinį infrastruktūros mokesčio tarifą taikančių savivaldybių kol kas yra ir netoli mūsų (Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Jurbarkas), A. Varankevičius kalbėjo, kad tai būtų pataikavimas vienai tikslinei grupei, o to vengti reikėtų.

Reaguodama į savivaldybės siūlymus dėl infrastruktūros tarifų, poziciją raštu pateikė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybė. Jie siūlė anksčiau numatytą tarifą mažinti įvertinant tai, kad netgi Marijampolėje nustatytas 5 ir 3 eurų tarifas, priklausomai nuo to, ar tai prioritetinė, ar neprioritetinė teritorija. Atstovybės vadovo Arūno Tarnausko pasirašytame rašte siūloma taikyti didesnę koeficiento diferenciaciją skirtingoms objektų paskirtims, pvz., mažinti koeficientą viešbučiams, siekiant paskatinti turizmo plėtrą, daugiabučių namų statybai, vertinant tai kaip galimą pritraukimo į rajoną priemonę ir pan. Kultūros paveldo objektuose siūlytų taikyti nulinį tarifą. Smulkiai rašte išskaidyti ir siūlomi koeficientai, kurie vidutiniškai siektų 0,50–0,70 euro už kv.m.

Savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Grigaitis bandė paskaičiuoti ir informavo, kad pernai rajone didžiausias objektas buvo 4 tūkst. 500 kv. m, kitas pagal dydį objektas užėmė 2 tūkst. 500 kv. m, tad skaičiavo, kad, tarkim, jei mokestis būtų euras, tektų mokėti daugiau nei 4 tūkst. eurų, o jeigu 10 eurų – 45 tūkst. eurų.

Su gautu raštu susipažinę komiteto nariai sutiko, kad į siūlymus reikia atsižvelgti, visiems jie pasirodė priimtini. Po diskusijų nuspręsta, kad vietoj anksčiau siūlyto 10 eurų tarifo dabar savivaldybės tarybai bus siūloma 3 eurai, prioritetinėms teritorijoms – 2 eurai, neprioritetinėms – 3 eurai už kv.m. Svarstyta, kad pradžioje našta nebus didelė, o toliau būtų galima įvertinti, kaip sekasi, ir tarifus peržiūrėti.

Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis tiek anksčiau, tiek dabar laikėsi nuomonės, kad dėl šio mokesčio surinkimo nereikėtų turėti daug vilčių.

„Kiek išdavėm leidimų per praėjusius metus, tai tik mizeris“, – sakė jis ir teigė, kad iš šio mokesčio surenkami pinigai turės atsidurti atskiroje sąskaitoje, jie bus numatyti inžinerinės infrastruktūros plėtrai.

Anot vedėjo, nereikėtų turėti iliuzijų, kad sumokėjusiam net ir 200 eurų mokestį bus nutiesti tinklai ir pan.

„To tikrai nebus. Kaip ir atskiri objektai nebus ir negali būti išskirti“, – aiškino A. Šlėderis ir akcentavo, kad tiek, kiek bus sumokama mokesčio ir kiek kainuoja infrastruktūra, yra neadekvatūs dalykai.

Tačiau būtent šiuos klausimus kėlė susitikime dalyvavęs ūkininkas Martynas Laukaitis. Jis teigė suprantantis, kad mokesčiai turi būti mokami ir biudžetas surenkamas, tačiau kėlė klausimą, ką mokestį sumokėjęs subjektas gaus.

„Jei mes nieko negauname, tai išeina dar vienas oro mokestis, – kalbėjo M. Laukaitis ir klausė, ar yra mechanizmas, kad lėšos ateitų arčiau gyvenamosios vietovės.

Jis norėtų ne kažkur rajone pravažiuoti gatvę, kurią realiai gal tik kartą per metus mato, o mokesčio naudą pajusti realiai.  

Jis teigė, kad esmė ne euras ar trys, bet problema pats lėšų paskirstymo mechanizmas, nes ūkininkas įsitikinęs, kad visiems turėtų užtekti maždaug vienodai. Šakiuose, kalbėjo jis, keliai geri, bet kas darosi pakraščiuose.

„Tamsta ateini į darbą švariais batais, o pas mane pro šalį eina žvyrkelis, kuris savivaldybės prižiūrimas ir be džipo nepravažiuojamas. <...> Atvažiuojam iki asfalto. Mano traktorius turi valyti pasnigus, mano darbuotojai – pabarstyti viešus kelius, nes kitaip neišvažiuosi. Aš negaunu viešųjų paslaugų, kurias gauna visi. Čia problema. Mokyklinis autobusiukas neišvažiuos, kelią nuvalyti turi privatūs asmenys. Greideriuoti, žvyrą pirkti“, – kalbėjo M. Laukaitis.  

A. Šlėderis aiškino, kad nebus taip, kad visiems užtektų vienodai, atkreipė dėmesį, kad papildomai per seniūnijas keliams yra paskirstoma gerokai daugiau nei 300 tūkst. eurų, o prioritetas, anot vedėjo, kad keliu naudotųsi ar naudojasi daugiau žmonių.

Čia vėl vaizdingai kalbėjo R. Pukinskas teigęs, kad vieni graužia brangią jautieną, kiti graužia kopūstus, o vidutiniškai išeina, kad visi graužia balandėlius.

Visgi siūlyta šias diskusijas nutraukti, o grįžus konkrečiai prie infrastruktūros mokesčio vicemeras Darius Jakavičius informavo, kad yra ir tam tikras kompensavimo mechanizmas, numatantis, kad, tarkim, galima investuoti į šalia esantį kelią ar, norint statyti pelkėje, galima ją sutvarkyti ir infrastruktūros mokesčio nemokėti, „jei investuoja ne mažesnę sumą nei infrastruktūros mokestis“.

Galutiniai taškai dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifo nustatymo bus sudėlioti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.