Vis daugiau šalies regionų fiksuoja pavojingą stichinę sausrą, trečdalis Lietuvos teritorijos pasiekė pačią aukščiausią – penktą – gaisringumo klasę. Dėl žūstančių žemės ūkio augalų rajono ūkininkai jau skambina pavojaus varpais. Trečiadienį priimtas sprendimas rajono savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pradėta fiksuoti nuo gegužės 9 dienos. Ankstesnių metų rodikliai rodo, kad tai nėra įprasta, nes sausros prasidėdavo vėliau – liepos pabaigoje, rugpjūčio pirmoje pusėje arba jos būdavo trumpos. Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Duobos teigimu, „ilgiau negalėjom kentėt, nes matom, kad niekas negerės.“

„Pasėlių vegetacija tokioje stadijoje, kad ir sulaukus lietaus nuostoliai bus ženklūs, beliko forminti šitą situaciją. Tai labai aktualu ypač tiems ūkininkams, kurie turi pasėlių draudimus, yra juridiniai dalykai, produkcijos pardavimo-pirkimo sutartyse yra numatyta force majeure arba nenugalimos jėgos aplinkybių (kurių asmuo negali kontroliuoti, išvengti, pašalinti ar užkirsti kelią – red. past.) sąlyga. Tad yra niuansų, kurie yra labai svarbūs“, – komentavo I. Duoba.

Pasak jo, situacija žemės ūkyje ir taip šiemet įtempta, o sausra dar labiau ją pablogino – „visko pradžia buvo žaliavų krizė, nes visi susipirko brangias trąšas“, o kur dar kuras, dalys, „viskas vos ne kartais brango“, todėl „prie įprastų derlių visi skaičiavosi, kad tik sausi išbristų“, o čia dar prasidėjo gamtos išdaigos.

„Gyvi į žemę nesulįsim, kažkaip reikės išgyvent“, – nenukabina nosies sąjungos pirmininkas, kurio teigimu, nuo sausros visame rajone labiausiai nukentėjo vasarojus – „kai kur nesudygęs, kai kur išretėjęs, kai kur apšalęs“, o žieminės kultūros orams pasikeitus dar galėtų atsigauti. Šiuos metus jis pavadino išskirtiniais, nes nėra buvę, kad „tokios temperatūros laikytųsi gegužės mėnesį, net seni žmonės pasakoja, kad nėra matę, jog dvi savaites tokiu laiku truktų šalnos.“

Žmonėms, kurie nesusiję su ūkininkavimu, I. Duoba pateikė labai gerą sausros pavyzdį – tegul kiekvienas, kas turi sodybas ar sodus, pagalvoja, kiek įprastai pjaudavo ir kiek kartų šiemet pjovė žolę ir kaip ji atrodo. Tada bus aišku, kiek pašaro gyvuliams šiemet galėjo prišienauti ūkininkai – maždaug apie pusę. Kur lengvesnės žemės, laukai rudi kaip nupurkšti, karvės ganosi ant nudžiūvusios žolės.

„Tie keli lašiukai, kurie iškrito ketvirtadienį, nieko negelbsti. Jie tik kokį centimetrą permerkė dirvos, visa kita po apačia kaip parakas“, – pabrėžė sąjungos pirmininkas.

Paklaustas, ar situacija pagerėtų, jei savaitgalį, kaip prognozuojama, gerai palytų, teigė, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes viskas priklausytų nuo lietaus kiekio ir kaip jis iškristų. Jei mėnesio norma iškristų per pusvalandį, tai toks lietus nieko nepagelbėtų. Yra kultūrų, kurias „atgriebtų“, bet yra tokios, kurios baigia nokti, „jau atmesti užmegzti žiedai, papildomi ūgliai“. Tad padaryta žala jau nepataisoma.

Jam antrino ūkininkas Mantas Ižganaitis, teigdamas, kad laukuose aplink Griškabūdį, Bliuviškiuose rapsų ir kviečių derlius bus žymiai mažesnis vien todėl, kad nesubrandins grūdo, kokio reikia, nes nėra drėgmės. Pasak ūkininko Dariaus Ufarto, Kidulių, Sudargo kraštas pirmieji pajaučia sausrų padarinius, nes čia mūsų geozonoje yra lengvieji dirvožemiai. Jo ūkyje labiausiai nukentėjo kvietrugiai ir kviečiai, tačiau, ūkininko manymu, gal nereikėtų išskirti žemės ūkio kultūrų, nes labiausiai nukentėjo tos, kurios auga lengvesniame ir labai sunkiame dirvožemiuose.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis informavo, kad posėdis buvo sušauktas žemdirbių iniciatyva, nes buvo įvertintas sausros poveikis pasėliams ir augalams, tačiau nors miškininkai į savivaldybę dar nesikreipė, buvo kalbėta ir apie apribojimą lankytis miškuose, jei būtų gautas toks prašymas.

Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Kęstutis Jankauskas patvirtino, kad daugiau nei trečdalyje šalies teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, taip pat ir mūsų rajono savivaldybėje pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus – penkta gaisringumo klasė, tačiau dėl apribojimų kreiptis neskubama, nes dar laukiama, kaip situacija pasikeis po savaitgalį iškritusio lietaus.

Pasak jo, šiuo metu miškuose ir taip žmonės lankosi minimaliai, nes nėra nei uogų, nei grybų, o tie, kas važiuotų, ir taip ženklų turbūt nepaisytų. Po gero lietaus miško paklotė galėtų atsigauti. Aišku, uogoms jau per vėlai, o grybų dar galima sulaukti. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas pasidžiaugė, kad nors miškuose ir labai sausa, tačiau dėl nedidelio lankomumo kol kas teko gesinti tik du gaisrus – Kidulių girininkijoje, kur ugnis išsiplėtė nuo stovyklautojų poilsiavietės, ir Šakių girininkijoje, Batiškių jaunuolyne, kur dėl neatsargaus elgesio gamtoje išdegė 15 arų trejų metų eglaičių ir lapuočių sodinukų.

Užėjus sausrai, išdžiūsta kaimuose gyvenančių žmonių šuliniai. Pasak E. Peleckio, kol kas UAB „Šakių vandenys“ pranešimo apie krentantį vandens slėgį ar žmonių nusiskundimus, kad pritrūko geriamojo vandens, nepateikė. Galimybė bendrovėje įsigyti vandens nepasikeitė, atsiradus būtinybei, galima kreiptis dėl jo atvežimo. Vicemeras patikino, kad jei bus gauta informacija, kad kažkur trūksta vandens, iš karto bus reaguojama.