Į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos, skelbia VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU). Pasak kalbintų rajono medžiotojų ir miškininkų, kol kas baltojo bado grėsmės nėra, tačiau, užsitęsus žiemai, nežinia, ko galima tikėtis.
Kaip skelbia VMU, po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga, kai kur siekianti net kelias dešimtis centimetrų. Susidariusi kieta sniego pluta dar labiau apsunkina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius natūralius maisto šaltinius.
VMU miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.
„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sakė VMU urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.
VMU Šakių regioninio padalinio vyriausiojo miškininko Simono Šilingo teigimu, baltasis badas mūsų rajono miškuose esantiems gyvūnams kol kas negresia, jiems papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir šakos, kurios lieka vykdant miškuose kirtimus. D. Pavalkio nuotr.
Pasak VMU Šakių regioninio padalinio vyriausiojo miškininko Simono Šilingo, mūsų rajone baltasis badas gyvūnams dar negresia.
„Mūsų rajono miškuose ir laukuose nėra tokios sukietėjusios sniego dangos, kad negalėtų kanopiniai gyvūnai atsikasti maistą iš po sniego. Purutis tas sniegas. Todėl žolės danga yra pasiekiama. Stebim situaciją miške ir kol kas nematom prasmės papildomai kirsti drebules, kad jų žieve ar šakelėmis galėtų maitintis gyvūnai. Vykdomi miškuose kirtimai, likusios šakos gyvūnams tampa papildomu maisto šaltiniu žiemą“, – tvirtino miškininkas.
Pirmasis baltojo bado požymis – randami nuo bado nusilpusių ar nugaišusių stirnų bei šernų jaunikliai. To rajono medžiotojai kol kas nepastebėjo.
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Gintautas Liepuonis tvirtino, kad kol kas medžiotojai papildomai miško žvėrių šerti neskuba. Pašnekovas neatmeta galimybės, kad jei ir toliau šals, snigs, gali prireikti papildomai žvėris ir pašerti.
„Reiktų sunerimti dėl kurapkų. Jų ir taip mažėja. O susidarius storai sniego dangai, laukų vištelėms labai sunku išgyventi. Reiktų kurapkoms laukuose prie krūmų ar kitų želdinių iš eglišakių statyti slėptuves, jų viduje paberti grūdų ar javų pabirų“, – teigė pašnekovas.
G. Liepuonis primena, kad savavališkas žvėrių šėrimas gali ir pakenkti, netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Todėl laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.
Eduardas iš Griškabūdžio:
