Giedrė PLEČKAITYTĖ
Šių metų balandžio 24 - 25 dienomis Vilniaus pedagoginiame universitete vyko 19-oji Lietuvos mokinių istorijos olimpiada. Joje pirmą kartą dalyvavusi “Varpo” vidurinės mokyklos dešimtokė Vilija Balaševičiūtė į Šakius parvežė pirmosios vietos medalį!
Nuotr. Respublikinės istorijos olimpiados pirmosios vietos laimėtoja Vilija Balaševičiūtė.
Olimpiada Lietuvos vardo tūkstantmečiui
Vilija Balaševičiūtė respublikinėje istorijos olimpiadoje dalyvavo pirmą kartą. Debiutas itin sėkmingas - mergina laimėjo pirmąją vietą. Paklausta, ar tikėjosi laimėti, V. Balaševičiūtė atsakė: “Kai dalyvauji, tai aišku, kad tikiesi laimėti pirmą vietą. Bet realių vilčių ten nuvažiavus neturėjau.”
Istorijos olimpiadoje, trukusioje dvi dienas, dalyvavo 72 jaunuoliai iš visos Lietuvos. Pirmojo finalo etape olimpiados dalyviai sprendė testą ir analizavo istorinius šaltinius. Šaltinių analizė ir testo klausimynas buvo sudarytas įvairiomis Lietuvos istorijos temomis nuo 1009 metų, kada Kvedlinburgo analuose pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas. Ši olimpiada ir buvo skirta didžiajai Lietuvos vardo tūkstantmečio datai paminėti.
Nustebino komisiją
Į antrąjį finalo etapą pateko 20 mokinių, kurių testo rezultatai buvo geriausi. Šiame etape jaunuoliams teko rašyti istorinę esė (laisvo stiliaus ir kompozicijos rašinį, straipsnį, kuriame autorius filosofuoja, kritiškai žvelgia į dabartį). “Nei mes žinome kaip rašyti istorinę esė, nei praktikuojame tokio dalyko rašymą mokykloje. Ir abitūros egzamine tokio dalyko rašyti nereikia”,- kalbėjo istorijos mokytoja R. Mauzienė.
Kaip rašyti esė, Vilija sužinojo tik nuvykusi į Vilnių, kai dalyviams buvo išdalinti lapai su paaiškinimais apie esė rašymą. Buvo dvi esė temos. Pirmoji - “Lietuva nuo Kvedlinburgo iki Lucko - debiutas Europos civilizacijoje?”, antroji - “Kodėl Vytautas vadinamas didžiuoju?”. Mergina pasirinko pirmąją temą. Kaip prisimena mokytoja, vertinimo komisijos pirmininkas Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto vedėjas profesorius Juozas Skirius tikino, jog Vilijos parašytą esė galima dėti į bet kurį garsų šalies dienraštį. Mokytoja R. Mauzienė kalbėjo: “Aš įsivaizduoju, kad tai yra pavyzdinis istorinis esė, iš kurio galės mokytis mokytojai ir mokyt mokinius.”
Daugumą olimpiados komisijos narių stebino tai, kad V. Balaševičiūtė būdama dešimtokė sugebėjo parašyti tokį profesionalų esė. V. Balaševičiūtės esė bus galima rasti specialioje olimpiadų internetinėje svetainėje.
Ruošėsi nuo praeitos vasaros
Viliją dalyvauti šioje olimpiadoje paragino mokytoja R. Mauzienė. Jos tikinimu, Vilijos klasėje būta ir daugiau vaikų, kurie gabūs istorijai. “Man visuomet imponuoja, kada žmogus ir mokinys yra darbštus. Jeigu jisai yra darbštus, tai tokiu atveju daug gali pasiekti”,- kalbėjo mokytoja. R. Mauzienė ir tikino, kad kiekvienoje mokinių kartoje galima atrasti vaiką, besidomintį istorija, ir su juo intensyviai dirbti. Mokytoja pabrėžė, kad mokinys turi pats norėti mokytis ir dalyvauti įvairiuose žinių patikrinimo konkursuose, nes kitu atveju gerus rezultatus pasiekti kur kas sudėtingiau.
Olimpiadai Vilija ruošėsi nuo praeitų metų vasaros, kai paaiškėjo šių metų olimpiados tema. Jai nemažai teko perskaityti knygų, kad būtų deramai pasiruošusi atsakyti į visus programoje numatytus klausimus. “Kai kurie klausimai buvo labai smulkmeniški. Teko daug informacijos ieškoti, kad viską suprasčiau. Programa buvo pakankamai sunki, bet kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau sužinai, ir, galiausiai, jau atrodo, kad lengva”,- pasakojo apie savo rengimąsi olimpiadai V. Balaševičiūtė. Tai buvo puiki proga daugiau susipažinti su Lietuvos istorija, nes mokykloje ši tema aptariama nepalyginamai siauriau.
Laimėjimas – paskata domėtis toliau
Iki pat nugalėtojų paskelbimo akimirkos nebuvo aišku, kas tapo olimpiados nugalėtojais. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvių užimtas vietas skelbė nuo 20 vietos. Vilijai teko pajusti tikrąjį laimėtojos skonį, kai buvo paskelbta, kad ji vienintelė laimėjo pirmąją vietą. Iš viso buvo šešios prizinės vietos: trys trečios vietos, dvi antros ir tik viena pirma. Pasak mokytojos R. Mauzienės, kiek jai pačiai teko dalyvauti respublikinėse istorijos olimpiadose, o tai vyksta nuo 1990 metų, rajone respublikiniai prizinių vietų laimėjimai yra tik du. V. Balaševičiūtės laimėjimas istorijos olimpiadoje - aukščiausias. Kaip tikino Vilija, istorijos olimpiadoje laimėta pirma vieta dar labiau paskatino domėtis istorija.
Mergina buvo apdovanota kelione į Lenkiją ir Ukrainą, dešimties dienų kelialapiu į jaunųjų archeologų vasaros stovyklą bei kitais vertingais prizais.
Olimpiados dalyvių darbus vertino kompetentinga šešių asmenų komisija: komisijos pirmininkas prof. dr. Juozas Skirius, Deimantas Karvelis, Tomas Baranauskas, Andrius Porutis, Evaldas Bakonis, Sandra Grigaravičiūtė, Žydrūnas Mačiukas, Mindaugas Tamošaitis, Rūta Ramoškaitė - Stongvilienė. Olimpiadą organizavo Lietuvos moksleivių informavimo ir techninės kūrybos centras kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu.
