Juozas iš Šakių:Mirusiųjų pavardes reikia skelbti laikraštyje. Kiek draugų turiu, vis pagalvoju: „Dar tas gyvas, ir tas gyvas.“ Noriu ir susitikti su jais, o pažiūriu į laikraštį ir sužinau, kad jis jau miręs. O būnu dar visai neseniai būni susitikęs. Dėl to labai gerai, kai apie mirusius yra paskelbiama viešai.
Teresė iš Šakių:Nežinau, kaip kitiems, bet man tai įdomu. Jei reikėtų rinktis, skelbti ar ne savo artimojo netekties valandą jo pavardę laikraštyje, tikrai skelbčiau. Deja, jau daugelis mano artimųjų iškeliavę amžinybėn.
Virginijus iš Branduoliškių:
