Praėjusią savaitę Gelgaudiškio dvare vyko jau ketvirtasis pleneras „Meno receptas IV“. Norintieji galėjo tapyti ant šilko ir akmenukų, gaminti puokštes, o galiausiai bendrais kūrybos vaisiais pasidžiaugti surengtoje darbų parodoje.

 

Pasak plenero organizatorės, Gelgaudiškio dvaro kultūros projektų vadovės Tatjanos Vrubliauskienės, apmaudu, kad jau antri metai pleneras negauna finansavimo iš Kultūros tarybos, tačiau minčių viską mesti ir jo neorganizuoti net nekyla. Mat yra plenero mėgėjų, kurie jame dalyvauja nuo pat pradžios ir tikina net neįsivaizduojantys vasaros be „Meno recepto“.

„Yra tokių, kurie klausia jau nuo kovo mėnesio. Todėl negalime nedaryti. Užtat yra simbolinis mokestis priemonėms“, – sakė T. Vrubliauskienė.

Tradiciškai bene daugiausiai dėmesio susilaukia tapymas ant šilko. Šiais metais dalyviams pasiūlyta piešti ne ant šalikėlių, o ant kaklaraiščių ir gaminti sages. Kaip patikslina projekto organizatorė, tai duetas „Jam ir jai“.

Visus lūkesčius pranoko tapyba ant akmenukų, nes vietoje planuotų dvidešimties susirinko daugiau nei trisdešimt dalyvių. Su susirinkusiais meno mėgėjais dirbo profesionali menininkė iš Kauno Beata Smalakienė. Tiek ji, tiek ir patys dalyviai pastebėjo, kad šis užsiėmimas tinka bet kokio amžiaus žmonėms – prie stalų susispietę, susikaupę ir net galvų nepakeldami ant akmenukų tapė tiek maži, tiek dideli. Būtent mažaisiais dalyviais ypač žavėjosi menininkė. Ji pasakojo, kad tapyba ant akmenukų – puiki meditacija, skatinanti ne tik kūrybiškumą, bet ir atsipalaidavimą, mąstymą.

„Tai visapusiškai gerai. Mes čia medituojame“, – tikino B. Smalakienė, pati iš akmenų gaminanti ir papuošalus.

„Akmuo gyvas, turi sielą, su juo galima pasikalbėti, jis tave pakrauna. Paimi į ranką ir tu jį jauti. Jis tavo draugas. Trupantį akmenį reikia išmesti į upę. Net ligonius seniau ant akmenų sodindavo. Akmuo sugeria, ištraukia, bet nepaleidžia“, – pasakojo menininkė.

Ji juokavo, kad plenero dalyviams atvežė tiek įvairių Nidoje surinktų akmenukų, kiek tik pajėgė. Tad vieni rinkosi didesnius, kiti mažesnius ar neįprastos formos akmenukus.

Štai nuolatinė plenerų dalyvė kaunietė Raimonda atsivežė savo akmenį, parvežtą iš Saremų salų. Moteris tikina net nemąsčiusi, ką ant jo tapyti, esą pats akmuo, jo forma bei iškilimai padiktavo – netrukus ant akmens atsirado ir gražuolė obelis, ir trobelė. O ir pati veikla, džiaugėsi buvusi gelgaudiškietė, puikiai nuima įtampą, atpalaiduoja, leidžia emociškai nurimti.

Penktadienį dalyviai surengė plenero metu sukurtų darbų parodą, pasidžiaugė bendrais kūrybos vaisiais, dalyviams įteikti pažymėjimai. Ir menininkai, ir plenero dalyviai skirstėsi su viltimi, kad Gelgaudiškio dvare išbandyti naujų meno receptų susitiks kitąmet.

„Draugo“ inf.