Panemunių regioninis parkas informavo, kad, siekiant apsaugoti nykstančias mažąsias žuvėdras, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, tam, kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose esančios keturios mažųjų žuvėdrų veisimosi vietos Nemuno upėje: perimvietė ties Greičiais ir Sudargu, perimvietė ties Kidulių kaimu, perimvietė ties Rotulių kaimu ir perimvietė žemiau Mituvos žiočių.

Panemunių regioninio parko darbuotojai lankytojų patogumui šiais metais mažųjų žuvėdrų perimviečių prieigose įrengė informacinius stendus.

 

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai.

Pastaraisiais metais vis daugiau grėsmės ėmė kelti salelėse, kur peri mažosios žuvėdros, besilankantys poilsiautojai. Jie, dažnai patys to nepastebėdami, sutrypia kiaušinius, dėl jų žūsta jaunikliai, nes tėvai, bijodami žmonių, nebeatskrenda jų pamaitinti.

Mažoji žuvėdra nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis paukštis saugomas ir pagal Berno, Bonos konvencijų ir Paukščių direktyvos nuostatas. Lietuvoje dabar yra tik apie du–tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.

Šis paukštis beveik perpus mažesnis už upinę žuvėdrą. Minta daugiausia smulkiomis žuvelėmis, rečiau vėžiagyviais, vabzdžių lervomis. Mėgsta atokius smėlėtus ar žvyru, kriauklelėmis padengtus vandens telkinių krantus ir salas. Peri birželio mėnesį. Grunte iškastoje duobutėje deda nuo dviejų iki trijų pilkšvos spalvos su juodomis dėmelėmis kiaušinių.

„Draugo“ inf.