Nuotr. Išskirtinės formos pastate įsikurs bulvių muziejus, dėl šio pastato paskirties nuotekų siurblinę prieš dvejus metus įsigijęs Jonas Valaitis sako net neabejojęs.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Naumiestietis Jonas Valaitis – agronomas, vienas iš augalų sėklininkystės ūkio „Šaka“ steigėjų, savo šeimos istorijos saugotojas – kuria pirmą Lietuvoje bulvių muziejų.
J. Valaitis žinomas kaip puikus bulvininkystės specialistas, jau 15 metų vykdo Vokietijos firmos „Europlant“ bulvių veislių gamybinius bandymus, diegdamas jas šalies ūkiuose. „Šaka“ šiemet mini 25-erių metų veiklos sukaktį. J. Valaitis prisiminė, kaip vienos „AgroBalt“ parodos metu Kaune išsiprašė iš vokiečių bulvių augintojų keturių veislių bulvių, parsivežė, pasodino šiltnamyje, o atvažiavęs veislės „Granola“ išradėjas vokiečių profesorius, pamatęs, kad Kudirkos Naumiestyje auga jo bulvės, atgabeno jų kelis sunkvežimius. Tokia buvo „Šakos“ pradžia.
Nors pašnekovas sako, kad praeitais metais baigė savo veiklą „Šakoje“, bet viena jo koja dar ūkyje, o bandymus perkėlė į savo sodybos žemę, bulves sodina ir stebi, kaip jos vystosi. Šiais metais augino iki 16-os veislių. Teiraujamės, kokia gi yra ypatinga bulvių veislė.
„Vienareikšmiškai „Jelly“, tai pati įspūdingiausia Europos bulvė. Gumbai dideli, derlius gausus, šios bulvės yra mėgstamos ekologiškuose ūkiuose“, – sako agronomas.
Teiraujamės apie kilusią idėją kurti bulvių muziejų.
„Mano bulvininkystės tikslas – pastatyti bulvei paminklą. Kur tik neieškojau vietos jam pastatyti, tačiau mano idėja buvo atmetama. Dabar, manau, įgyvendinsiu savo siekį – pastatysiu paminklą bulvei savo sodyboje, o forma, ko gero, muziejus“, – sako J. Valaitis.
Kudirkos Naumiestyje, J.Valaičio sodyboje, stovi prieš pusantro šimto metų statyta klėtis, kurią jis parsigabeno taip pat iš tėviškės, šiandien ją puošia Jono senelių fotonuotrauka. O viduje pašnekovo surinkti gausybė etnografinių eksponatų, kurių daugelis keliaus į būsimą bulvių muziejų: per 200 pasagų, kurios J. Valaičio rankomis surinktos iš Zanavykijos bulvių laukų, taip pat arklio pakinktai, siūti jo tėvo, buvusio Zyplių dvaro rimoriaus, ir kiti eksponatai, parsivežti iš J. Valaičio tėviškės – Katilių kaimo (Griškabūdžio sen.).
Daug žemės dirbimo padargų yra susandėliuoti – štai bulvių kasamoji, kurią J. Valaičiui padovanojo Šilalės agronomų sąjunga, plūgai. Padargams bus padaryta atskira patalpa-stoginė. Greta ir bulvių bandymo laukelis.
Pagaliau galime žvilgtelti į baigiamą įrengti bulvių muziejaus pastatą. J. Valaitis pasakojo, kad prieš dvejus metus įsigijo nuotekų siurblinę, kuri stovėjo jo sodybos teritorijoje. Dabar pastatas apskritimo formos, su apžvalgos aikštele, iš kurios matosi Širvintos tiltas, Šešupės santaka.
Pastato viduje kol kas dar kvepia dažais, tačiau J. Valaitis jau viską suplanavęs: ant vienos sienos panoraminėje nuotraukoje bus demonstruojama bulvių auginimo technologija – nuo pasodinimo iki derliaus. Kita ekspozicija bus skirta „Šakos“ 25-erių metų istorijai ir jos steigėjams Gediminui Janulaičiui, Juozui Pukeliui, Zigmui Lietuvininkui ir J. Valaičiui.
Pasak muziejaus sumanytojo J. Valaičio, rūsys tarnaus degustavimui, norintys galės čia pat išsivirti įvairių veislių bulvių ir įvertinti jų skonį.
Teiraujamės, kada J. Valaitis pakvies pirmuosius lankytojus į muziejų. Gal šiemet, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga?
„Šimtmetis su šimtmečiu nesibaigia, bet dar yra ir šimtas pirmieji metai. Iki pavasario planuoju darbus užbaigti, viską rengiu iš savo lėšų ir entuziazmo“, – atvirauja naumiestietis.
Atsisveikinant J. Valaitis dar priduria, kad kiekvienas mes turime žinoti savo šaknis, jis parodo dar vieną sodybos akcentą – Valaičių herbą, kuriame pavaizduota pasagomis apjuosta girnapusė.