Kudirkos Naumiestyje vykusioje 48-oje Kalbos dienoje, minint lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio 160-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadinta premija šiemet įteikta kalbininkui kraštiečiui, filologijos pedagogui, politikui Arvydui Vidžiūnui.

Rugsėjo12 d. paminėti didžiausio bendrinės lietuvių kalbos ugdytojo, jos pagrindų kūrėjo, penkių gramatikų, beveik pusės tūkstančio mokslinių straipsnių, daugybės recenzijų, įvairių verstų knygelių autoriaus gimtadienį į Kudirkos Naumiestį, kur greta, Kubilėlių kaime, yra J. Jablonskio gimtinė, susirinko nemažas būrys mūsų rajono moksleivių ir pedagogų, kultūros įstaigų darbuotojų, naumiestiečių. Surengtoje mokslinėje konferencijoje pranešimus apie J. Jablonskio asmenybę skaitė lietuvių kalbos sergėtojai Audrys Antanaitis, dr. Audrius Valotka, istorikas Algirdas Grigaravičius, surengtos ir Kalbos lenktynės, kurių metu didelis būrys mokinių ir suaugusių gilino žinias apie Kudirkos Naumiestį ir šio krašto žymius žmones.

Nuo 1990-ųjų kas penkeri metai Šakių rajono savivaldybė už reikšmingus nuopelnus kalbai skiria J. Jablonskio premiją, šiais metais ši premija įteikta kalbininkui, kraštiečiui, humanitarinių mokslų daktarui A. Vidžiūnui. Premiją praėjusį šeštadienį Kudirkos Naumiesčio kultūros centre įteikė rajono vicemeras Darius Jakavičius.

„Gimtojo krašto kultūra ir kasdiena, kalba ir krikščioniškos minties sklaida – tai temos, su kuriomis jis gyvena. Dažnas zanavykas pasakytų, kas yra Arvydas Vidžiūnas, vieniems jis – įtaigus skaitovas, laidos „Moki žodį, žinai kelią“ vedėjas, politikas, Seimo narys, krepšinio aistruolis, kitiems – filologas, kalbos sergėtojas, mecenatas, dar kitiems – tiesiog Vilniuje gyvenantis Suvalkijos lygumų berniokas iš Valenčiūnų kaimo“, – tokiais žodžiais apie kraštietį kalbėjo Kalbos dienos vedėja, Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė.

A. Vidžiūnas baigė Šakių vidurinę mokyklą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, yra diplomuotas filologas. 1991 m. apgynė humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro disertaciją, dėstė lituanistiką Vilniaus universitete, nuo 1995 metų – docentas. Lietuvos ir užsienio spaudoje yra paskelbęs kelias dešimtis mokslo ir mokslo populiarinamųjų kalbotyros, kirčiavimo, kultūros istorijos srities straipsnių, knygos „Jono Jablonskio akcentologija“ autorius. A. Vidžiūnas – savojo krašto patriotas, aktyvus „Zanavykų šnektos žodyno“ rengėjas, nuolatinis Šakių rajono Kalbos dienų vedėjas, pranešėjas, diskusijų organizatorius, visuomeninių organizacijų „Konservatyvioji ateitis“ ir „Sūduvos kultūros fondas“ narys, vienas iš Šakių TAU steigėjas, Šakių viešosios bibliotekos globėjas.

A.Vidžiūnui 2004 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro Kryžius. Už nuopelnus plėtojant politinius, kultūrinius ir verslo ryšius tarp Austrijos ir Lietuvos įteiktas apdovanojimas „M.K. Čiurlionio taurė 2015 – Šviesuoliai“ A. Vidžiūno iš namų Zanavykijoje į Vilnių atsivežta meilė gimtajam kraštui ir jo žmonėms nuolat stiprėja. Vertybiškai svarbių darbų pagrindas – jo mama, dukra Kotryna, mažieji anūkėliai. Jo žvilgsnis į kalbą – visada gilus, jautrus. Prieš dešimtmetį, minint J. Jablonskio 150-ąjį jubiliejų, A. Vidžiūnas kalbėjo: „Tai graži proga pasakyti – šiandien mums tiesiog reikia daugiau Jablonskio, daugiau kalbinio idealizmo, daugiau atsakomybės, daugiau pareigos, daugiau vienovės, žmogaus, savos valstybės ir motinos išmokytos gimtosios kalbos...“

„Šiandien galime pasakyti, kad mums reikia daugiau tokių vidžiūnų, nešančių kultūrą ir širdimi suprantamą tiesą žmonėms“, – tokiais žodžiais buvo pristatytas premijos laureatas A. Vidžiūnas.

Atsiėmęs garbingą apdovanojimą A. Vidžiūnas kalbėjo, kad jam džiugu, jog „Tėviškė vis laiko tave, supranta, atleidžia nuodėmes, tu su ja šnekiesi, ji su tavimi šnekasi... Pamato tai, ką tu padaręs, ką esam padarę sykiu“.

Tardamas nuoširdų ačiū A. Vidžiūnas pastebėjo, kad nors Šakiai šiandien skelbiami kaip bajoriškos kultūros ir virtuvės miestas, išlieka senasis mūsų kultūrinis matymas, kad esam gimtosios bendrinės kalbos tėviškė.

Kraštietis prisiminė Kalbos dienas, kuriose jis skaitė, vaidino pagal sintautiškio Edmundo Steponaičio kūrybą, kaip kalbininkas Juozas Pikčilingis liepė išmokti Prano Vaičaičio eilėraščius.

„Nuo 1973-ųjų organizuojamas Šakių kalbos dienas reiktų įrašyti į Europos, Lietuvos kultūrinį paveldą – tai yra Šakių krašto kultūros požymis, joms reikia duoti „Aukso paukštę“, – svarstė A. Vidžiūnas.

Anot premijos laureato, jo viso gyvenimo lituanistikos darbas buvo apie tai, kaip formavosi lietuvių bendrinė šnekamoji kalba, o greta ėjo mokslo populiarinimas, televizijos laidos, ekspedicijos.

„Manau, kad Lietuvoje mažėja aristokratiškumo, kilmingos laikysenos. Bendrinė kalba ir yra aukštosios, aristokratiškos kultūros požymis. Pikčilingis yra parašęs: „ Žodyje – Tėvynė. Kas išduoda Žodį, Tas  išduos ir Ją.“ Deja, išduodame kiekvieną dieną, bet reiktų prie gramatikos paisyti ir pilietinę abėcėlę. Šiandien dėkingas, kad dar galiu būti laikomas savo gimtojo krašto žmogum“, – kalbėjo A. Vidžiūnas.

J. Jablonskio premija jau buvo įvertinti šie gimtosios kalbos ir zanavykų šnektos puoselėtojai: Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Jonas Augustaitis, Vytautas Armonavičius, Giedrė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Vilija Sakalauskienė.

Tarybos sprendimu A. Vidžiūnui  išmokėta ir 1000 eurų premija.

Plačiau apie kalbininko J. Jablonskio asmenybę ir kad „niekada nereikia atsiprašinėti, kad kalbame lietuviškai“.