Joninių misteriją gamta įvertino audringai

jonines sudarge
Joninės Sudarge turi gilias tradicijas, o šįkart susirinkusiesiems pristatyta meninė Joninių tradicijų inscenizacija, kurioje pasirodė ir jaunimas. M. Būblaitytės nuotr.

Pastaraisiais metais itin populiariu nacionalinio turizmo traukos objektu tapo Sudargo piliakalniai ir jų išskirtinė atmosfera dažnam puikiai žinoma, tačiau didžiausios paslaptys atsiskleidžia ne kasdien. Čia ilgus metus puoselėjamos Joninių tradicijos ir šiemet su stipria emocija priminė, kuo verta didžiuotis. Ilgiausia diena buvo vainikuota mistiška Joninių apeigų inscenizacija, o trumpiausia naktis pasitikta laužais – degančiais saulės ratais. Ilgiausia diena buvo vainikuota mistiška Joninių apeigų inscenizacija, o trumpiausia naktis pasitikta ne laužais, kaip planuota, o įspūdinga audra.
 
Renginys buvo pradėtas edukaciniu filmu „Senosios Joninių apeigos“. Žiūrovai tokį sprendimą pavadino moderniu ir džiaugėsi proga prisiminti mūsų kraštui būdingas tradicijas mėgaujantis įspūdingais vaizdais ekrane. Iš karto po to buvo rodoma programa, kurioje jos interpretuojamos.

„Joninių šventė Sudarge turi gilias tradicijas, ir jaučiasi, kad pasirengimui skiriama daug laiko ir rūpesčio. Lietuviškų kalendorinių švenčių tradicijos ir papročiai yra neišsenkantis lobynas. Bent jau man. Mitologija, istorija, literatūra… Pradinė vizija nuo to, ką šventės metu pamatė žiūrovai, žinoma, skiriasi dėl pandemijos apribojimų, ilgo bekontakčio darbo su kolektyvais. Atotrūkis, vasara, mokslo metų pabaiga... Su moksleiviais susitikome gal tik gegužės mėnesį. Trumpas laikas ir šalia kasdienė nežinomybė bei susirgimo grėsmė padarė savo“, – pasakojo Sudargo laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Irma Svetlauskienė, meninės inscenizacijos scenarijaus autorė.

Pasak jos, užmojai išpildyti su Virginijos Snudaitienės, „Šakijos“ vadovės, Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės ir bibliotekininkės Valerijos Endriukaitienės palaiminimu, bendradarbiavimu ir rūpesčiu.

„Didžiausia padėka Sudargo seniūnijos darbuotojams ir seniūnei – ant jų pečių sugula ūkiniai, techniniai šventės ruošos darbai, o kur dar režisūrinės fantazijos išpildymo detalės!“ – negailėjo gerų žodžių I. Svetlauskienė.

Meninėje Joninių tradicijų inscenizacijoje pasirodė Šakių kultūros centro folkloro ansamblis „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė), Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Volungė“ (vadovė Laima Blauzdžiūnienė), Sintautų kultūros centro folklorinis ansamblis „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė), Šakių kultūros centro Sudargo laisvalaikio salės teatro studija (vadovė I. Svetlauskienė).

„Tai pirmieji šių vaikų žingsniai. Draugystę tęsiame nuo pernai metų vasaros. Labai džiaugiuosi, didžiuojuosi ir tikiu jais. O jie turbūt tiki manim. Manau, kad vaikams šios Joninės tapo įsimintinos dėl pasiruošimo pinant draugėms kasas, žoliaujant ir iš prisirinktų žolynų pinant sau vainikėlius, taip pat dėl bendrystės, kai susėdę po simboline Joninių kupole dalijasi įspūdžiais ir neskuba nusivilkti tautinio kostiumo. Aišku, ir dėl praūžusio lietaus, permerkusio juos kiaurai. Mano manymu, būtent tas tikras pajautimas turi didžiausią edukacinę vertę. Kultūra ir branda ateina per pažinimą, prisilietimą ir dalyvavimą joje“, – pasakoja I. Svetlauskienė apie darbą su Sudargo laisvalaikio salės teatro studija.

Pasak jos, tokiuose teatriniuose pastatymuose komandoje norėtųsi ir dailininko-scenografo, kostiumininko, apšvietėjo. Šįkart net biudžetas buvo vien kūrybinis, tad vertinant pasirengimui turėtą laiką belieka džiaugtis sėkmingais sprendimais ir organizacinės komandos bendruomeniškumu.

Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Milda Prūsaitytė – viena tų, kurie visada randa būdą pagelbėti kolegoms organizuojant renginius. Nors renginių vedėjos pozicija jai dažniausiai tenka Kidulių dvare, su malonumu lipo ant scenos ir Sudarge, kur yra gimusi ir augusi. Ji tikina, kad Kidulių laisvalaikio salės moterų vokalinio ansamblio „Volungė“ damos liko ypač patenkintos kitoniška programa. Jas labiausiai sužavėjo kulminacija – „dievo“ pasirodymas. „Po audros grįžome šlapios, bet su gera nuotaika“, – pasakoja M. Prūsaitytė.

Muzikinei komedijai „Ar Amerika pirtyje?!“ (atlikėjai: Deivis Norvilas, Sandra Lebrikaitė, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“) net neįpusėjus užtemo dangus ir žmonės skubėjo slėptis nuo stichijos. Kantresni dar glaudėsi pavėsinėje, kol atlikėjai ryžosi nutraukti pasirodymą. Kad ir kiek prakaito išlieta ruošiantis stilizuotam Joninių laužui, teko atsisakyti ir jo. Net organizatoriai nebesulaukė vidurnakčio – vyko namo saugiai išlaukti audrą. Ji ne tik maišė dangų su žeme, bet ir nuostabiai spalvino padangę – nors tokiu pasirodymu atpirkusi apmaudą dėl sutrikdyto Joninių finalo.

„Gaila, kad dangus palaimino mus visus šiek tiek per anksti ir su kaupu, bet geros nuotaikos nenuplovė! Mes turime kuo didžiuotis!“ – su šypsena pasakojo I. Svetlauskienė. Panašiai užklupusią audrą išgyveno ir renginio žiūrovai.

„Dėl spektaklio visai nepergyvenu, o parbėgti namo šlapiems per tokį lietų Joninių naktį buvo savotiška atrakcija ir nuotaikos mums tikrai nesugadino“, – dalinosi įspūdžiais Vaida Blažauskienė, grįžusi į Sudargą švęsti su šeima.

Ši šventė – tik maža dalis projekto, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Filmas „Senosios Joninių apeigos“ taip pat filmuotas Sudarge, dar pernai, pirmojoje projekto „Turime kuo didžiuotis“ dalyje, kurią įgyvendino Šakių kultūros centras (projekto vadovė V. Snudaitienė).

Monika Būblaitytė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.