Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas kun. Vytautas Mazirskas sako, kad daug žmonių visame pasaulyje šv. Velykas švenčia net nesusimąstydami apie jų turinį, tačiau Dievui, pasak dvasininko, svarbus kiekvienas. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Artėjant šv. Velykoms, kalbamės su Griškabūdžio ir Barzdų parapijų klebonu kun. Vytautu Mazirsku apie sinodinį kelią, šv. Velykų prasmę ir žmogaus santykį su Kūrėju ir savimi.
Sinodinis kelias
Pirmiausiai prašome pasakoti apie sinodinį kelią. Pasak kun. V. Mazirsko, pernai spalio 10d. popiežius Pranciškus Vatikane paskelbė sinodinio kelio pradžią ir kvietė katalikus pradėti kalbėtis Bažnyčioje ir įsiklausyti į kitą. Kalbant paprastai, Sinodas – tai Bažnyčios vadovų susirinkimas. Šis Sinodas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Iš pradžių katalikai diskutuoja parapijų lygmenyje, o vėliau estafetę perima valstybių ir žemynų vyskupų konferencijos. Antroji dalis įvyks 2023 m. spalį Romoje Vyskupų sinodo metu.
Pasikalbėti ir pasidalinti apie Bažnyčią, jos džiaugsmus ir skaudulius, burtis į sinodines grupelės kvietė kun. V. Mazirskas Barzduose, taip pat dvasininkai Šakiuose bei Lekėčiuose.
„Sinodo tikslas – kaip visai Dievo tautai įsiklausyti į tai, ką Šventoji Dvasia sako Bažnyčiai. Pirmas sinodinio kelio etapas yra, kad aktualiomis temomis pirmiausiai parapijose, susirinkę į grupeles, kalbėtų ir diskutuotų patys tikintieji“, – aiškina dvasininkas.
Kun. V. Mazirskas pasakojo, kad Barzduose jau įvyko keturi susitikimai, kurių metu buvo apmąstytos keturios Sinodo temos, dar liko trys, kitas susitikimas balandžio 20 d.
„Pirma tema buvo „Kelionės bendrakeleiviai“. Mūsų bendras kelionės tikslas yra Dangaus Karalystė. Diskutavom, tai kas yra tie mano bendrakeleiviai žemiškoj tėvynėj? Ar pagaliau šioje kelionėje tarp mano bendrakeleivių yra ir Kristus? Ar visuomet matome tuos, kurie guli pakelėje... Kituose susitikimuose bandėm atsakyti į klausimus, kas bažnyčioje įgalina ar trukdo kalbėtis drąsiai ir atvirai. Kaip aš išgyvenu liturgiją, kaip sekasi suprasti kunigo pamokslą“, – pasakojo dvasininkas.
Padeda malda
Šv. Velykos – džiaugsmo, prisikėlimo šventė. Teiraujamės, kokiomis nuotaikomis gyvena dvasininkas.
„Labai svarbu Velykas išgyventi apeigine prasme: būti atlikus išpažintį, dalyvauti Didžiojo ketvirtadienio, penktadienio, ir šeštadienio liturgijoje. Kad nebeliko karantino suvaržymų, lyg ir lengviau, šviesiau pasidarė. Bet turim karą Ukrainoje. Negali dabar liūdėti su liūdinčiais, verkti su verkiančiais. Todėl aš meldžiuosi, o mano maldos intencija yra už taiką Ukrainoje, už žuvusiuosius kare. Aš meldžiuosi ir už tų, kas vykdo tuos karo nusikaltimus, atsivertimą, – sako dvasininkas ir priduria: – Šiandien karo akivaizda kviečia suvokti, kad katalikų brolių ir sesių Ukrainoje šiemet yra kitokios Velykos. Lyg užsitęsęs Didysis penktadienis, kur daug kančios, mirties, alsuojančios tau net į nugarą.“
Šis laikmetis išties pažėrė nerimą keliančių įvykių. Dvasininkas sako: siekdamas su Dievu vienybės, gali pasiekti ramybės būseną.
„Pirmiausiai padėkojame Dievui, kad kol kas mūsų krašte karo nėra. Mes, Bažnyčia, esam atsakingi vieni už kitus. Kaip aš galiu kurti tą bendrą gėrį? Aš nusprendžiau, kad kursiu malda. Žmogui, kuris išgyvena būgštavimus, aš kaip kunigus galiu padėti – išklausydamas, galbūt pokalbiu, ta pačia diskusija“, – tikina dvasininkas.
Tokių pačių Velykų nebūna
Šv. Velykos švenčiamos kasmet. Ar jos šiuolaikiniam žmogui yra aktualios iš tikrųjų, ypač netikinčiam ar nepraktikuojančiam? Kun. V. Mazirskas sako, kad būdamas dviejų parapijų klebonas jis susitelkia į tuos žmones, kurie ateina būtent į „Velykų tridienį, kad jie galėtų pilnai išgyventi Kristaus velykinį slėpinį“. Dvasininko nuomone, sekmadienį į prisikėlimo Mišias ateina daugiau tie „proginiai katalikai“, kurie ateina dar ir į Bernelių šv. Mišias.
„Štai apsisuko metai, lyg ir tos pačios dienos, vėl Velykos. Bet pernai nebuvo karo. Pernai buvo pandemija... Nebūna tokių pačių Velykų. Kaip matome, net aplinkybės skirtingos. Atsimenu vienas Velykas, kuomet prisnigo“, – savo įžvalgomis dalinasi dvasininkas.
Daug žmonių visame pasaulyje dabar šv. Velykas švenčia net nesusimąstydami apie jų turinį ir jiems to nereikia. Dvasininkas sako, kad net netikintis ir dvasinių dalykų neieškantis žmogus Dievui yra brangus.
„Kartais taip nutinka, kad atėjai į bažnyčią iš tradicijos. Bet niekada negali žinoti, kada Dievas prakalbins tavo širdį. Ir galbūt tas Velykų rytas bus, kuomet tu įtikėsi, kad Jėzus tikrai prisikėlė iš mirties, – sakos kunigas. – Pas Kristų eidavo nusidėjėliai. Jeigu proginius katalikus galėtume pavadinti nusidėjėliais, tegul jie dalyvauja šventėje ir eina pas Kristų.“
Teiraujamės dvasininko, ko palinkėtų parapijiečiams, laikraščio skaitytojams šių šv. Velykų proga.
„Jėzus nuolat sakydavo: „Ramybė jums!“ Norėtųsi palinkėti tos ramybės, kurios šiandien pasaulis negali suteikti. Ramybės iš Dievo...“ – pokalbį užbaigia kun. V. Mazirskas.
Pasikalbėti ir pasidalinti apie Bažnyčią, jos džiaugsmus ir skaudulius, burtis į sinodines grupelės kvietė kun. V. Mazirskas Barzduose, taip pat dvasininkai Šakiuose bei Lekėčiuose.
„Sinodo tikslas – kaip visai Dievo tautai įsiklausyti į tai, ką Šventoji Dvasia sako Bažnyčiai. Pirmas sinodinio kelio etapas yra, kad aktualiomis temomis pirmiausiai parapijose, susirinkę į grupeles, kalbėtų ir diskutuotų patys tikintieji“, – aiškina dvasininkas.
Kun. V. Mazirskas pasakojo, kad Barzduose jau įvyko keturi susitikimai, kurių metu buvo apmąstytos keturios Sinodo temos, dar liko trys, kitas susitikimas balandžio 20 d.
„Pirma tema buvo „Kelionės bendrakeleiviai“. Mūsų bendras kelionės tikslas yra Dangaus Karalystė. Diskutavom, tai kas yra tie mano bendrakeleiviai žemiškoj tėvynėj? Ar pagaliau šioje kelionėje tarp mano bendrakeleivių yra ir Kristus? Ar visuomet matome tuos, kurie guli pakelėje... Kituose susitikimuose bandėm atsakyti į klausimus, kas bažnyčioje įgalina ar trukdo kalbėtis drąsiai ir atvirai. Kaip aš išgyvenu liturgiją, kaip sekasi suprasti kunigo pamokslą“, – pasakojo dvasininkas.
Padeda malda
Šv. Velykos – džiaugsmo, prisikėlimo šventė. Teiraujamės, kokiomis nuotaikomis gyvena dvasininkas.
„Labai svarbu Velykas išgyventi apeigine prasme: būti atlikus išpažintį, dalyvauti Didžiojo ketvirtadienio, penktadienio, ir šeštadienio liturgijoje. Kad nebeliko karantino suvaržymų, lyg ir lengviau, šviesiau pasidarė. Bet turim karą Ukrainoje. Negali dabar liūdėti su liūdinčiais, verkti su verkiančiais. Todėl aš meldžiuosi, o mano maldos intencija yra už taiką Ukrainoje, už žuvusiuosius kare. Aš meldžiuosi ir už tų, kas vykdo tuos karo nusikaltimus, atsivertimą, – sako dvasininkas ir priduria: – Šiandien karo akivaizda kviečia suvokti, kad katalikų brolių ir sesių Ukrainoje šiemet yra kitokios Velykos. Lyg užsitęsęs Didysis penktadienis, kur daug kančios, mirties, alsuojančios tau net į nugarą.“
Šis laikmetis išties pažėrė nerimą keliančių įvykių. Dvasininkas sako: siekdamas su Dievu vienybės, gali pasiekti ramybės būseną.
„Pirmiausiai padėkojame Dievui, kad kol kas mūsų krašte karo nėra. Mes, Bažnyčia, esam atsakingi vieni už kitus. Kaip aš galiu kurti tą bendrą gėrį? Aš nusprendžiau, kad kursiu malda. Žmogui, kuris išgyvena būgštavimus, aš kaip kunigus galiu padėti – išklausydamas, galbūt pokalbiu, ta pačia diskusija“, – tikina dvasininkas.
Tokių pačių Velykų nebūna
Šv. Velykos švenčiamos kasmet. Ar jos šiuolaikiniam žmogui yra aktualios iš tikrųjų, ypač netikinčiam ar nepraktikuojančiam? Kun. V. Mazirskas sako, kad būdamas dviejų parapijų klebonas jis susitelkia į tuos žmones, kurie ateina būtent į „Velykų tridienį, kad jie galėtų pilnai išgyventi Kristaus velykinį slėpinį“. Dvasininko nuomone, sekmadienį į prisikėlimo Mišias ateina daugiau tie „proginiai katalikai“, kurie ateina dar ir į Bernelių šv. Mišias.
„Štai apsisuko metai, lyg ir tos pačios dienos, vėl Velykos. Bet pernai nebuvo karo. Pernai buvo pandemija... Nebūna tokių pačių Velykų. Kaip matome, net aplinkybės skirtingos. Atsimenu vienas Velykas, kuomet prisnigo“, – savo įžvalgomis dalinasi dvasininkas.
Daug žmonių visame pasaulyje dabar šv. Velykas švenčia net nesusimąstydami apie jų turinį ir jiems to nereikia. Dvasininkas sako, kad net netikintis ir dvasinių dalykų neieškantis žmogus Dievui yra brangus.
„Kartais taip nutinka, kad atėjai į bažnyčią iš tradicijos. Bet niekada negali žinoti, kada Dievas prakalbins tavo širdį. Ir galbūt tas Velykų rytas bus, kuomet tu įtikėsi, kad Jėzus tikrai prisikėlė iš mirties, – sakos kunigas. – Pas Kristų eidavo nusidėjėliai. Jeigu proginius katalikus galėtume pavadinti nusidėjėliais, tegul jie dalyvauja šventėje ir eina pas Kristų.“
Teiraujamės dvasininko, ko palinkėtų parapijiečiams, laikraščio skaitytojams šių šv. Velykų proga.
„Jėzus nuolat sakydavo: „Ramybė jums!“ Norėtųsi palinkėti tos ramybės, kurios šiandien pasaulis negali suteikti. Ramybės iš Dievo...“ – pokalbį užbaigia kun. V. Mazirskas.
Mindaugas iš Zapyškio:
