„Istorija prasidėjo nuo to, kai tą pabėgusį šunelį rado Gelgaudiškyje besimokančios mergaitės, jos jį porą dienų šėrė bei girdė ir bandė surasti prieglobstį. Kadangi mergaitės nežinojo, jog reikia iškart kreiptis į gyvūnų globos organizacijas, jos skambino į seniūniją, dar kažkur ir čia buvo didžiulė klaida, nes, kai tik jos šią informaciją patalpino facebook‘e, į pagalbos šauksmą iškart atsiliepė Kauno, Vilniaus, gyvūnų globos organizacija ir mes su draugu, nors ir nepriklausome jokiai globos organizacijai, tačiau savo noru padedame beglobiams gyvūnams“,- pasakojo I. Balčiūnaitė.
Pagalba buvo pakeliui
Kaip teigė mergina, viskas buvo suorganizuota: pagalba jau buvo pakeliui į Gelgaudiškį, netgi buvo susitarta, į kokią kliniką šuo bus vežamas ir kas jį vėliau priglaus. „Bet apie tai sužinojo seniūnas ir nuvažiavęs tą šunį, kaip pats sakė, paėmė ir nuvežęs išmetė už 8 km nuo Gelgaudiškio, prie kryžkelės, tai vėliau labai apsunkino gyvūno paieškas“,- toliau kalbėjo gyvūnų globėja.
Mergina pasakojo, jog Gelgaudiškio seniūnui dėl šio poelgio skambino daug gyvūnų globėjų, o jis visiems pasakojo vis skirtingas istorijas „Viena iš versijų – kad seniūnas šunį užmigdė, tik nežinau kokiu būdu, nes Gelgaudiškyje nėra veterinarijos klinikos, o gyvūną užmigdyti gali tik veterinaras. Kita versija buvo, kad šuo pats pabėgo iš miestelio, o trečia versija – kad gyvūną išvežė ir išmetęs paliko likimo valiai. Savaime suprantama, atvykę kalbėjomės su seniūnu ir tikėjomės, jog jis, duok Dieve, iš tikrųjų yra išmestas, o ne užmigdytas. Seniūnas visiškai nenorėjo su mumis bendradarbiauti, tą vietą, kurioje jis gyvūną nuvežęs paliko, parodyti privertėme tik tada, kai pradėjome kalbėti apie žurnalistus“,- apie įvykį kalbėjo I. Balčiūnaitė.
Negalėjo kelti grėsmės
Atvykę gyvūnų globėjai V. Dabravolskio klausė, kodėl jis taip pasielgė. Kaip teigė I. Balčiūnaitė, seniūnas kalbėjo visiškas kvailystes. „Jis sakė, jog būdamas seniūnu, jis privalo taip elgtis ir taupo savivaldybės lėšas. Aš jam pasakiau, jog pagal Gyvūnų globos įstatymą jis padarė nusikaltimą, nes tai yra žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis ir kad jis neturi įgaliojimų taip elgtis, nes privalėjo kreiptis į gyvūnų globos organizaciją arba į su savivaldybę sudariusia sutartį už gyvūnų kontrolę atsakingą įstaigą, net ir tai paaiškinus, seniūnas nesileido į kalbas, kalbėjo nesąmones – kad gerai pasielgė, kad taip turi būti ir panašiai. Seniūnui priminus, jog jis turėjo paieškoti mikroschemos, kurią galbūt turėjo gyvūnas, o tai būtų buvęs įrodymas, jog šis kažkam priklauso, V. Dabravolskis atsakė, jog kur čia tokia „šiukšlytė“ turės mikroschemą, ir pradėjo pasakoti apie savo veislinius šunis“,- stebėjosi pašnekovė.
V. Dabravolskis sakė, jog Gelgaudiškio gyventojai skundėsi šunimi, nors gyvūnų globėja I. Balčiūnaitė tuo abejoja ir teigė, jog gyvūnas jokios grėsmės kelti negalėjo, nes ir pats seniūnas sakė, jog tai buvo mažas šuo, kuris vos paėjo. „Senas, mažas šuo, kuris vos paėjo, kam jis galėjo kelti grėsmę?“,- retoriškai klausė gyvūnų globėja.
Ketvirtadienį į Gelgaudiškį atvykę gyvūnų globėjai keturias ar penkias valandas „šukavo“ apylinkes, klampojo po kemsynus, pelkes, bet šuns nerado, važinėjo aplink Gelgaudiškį, kalbėjo su gyventojais, paliko savo kontaktus, kad žmonės, radę šuniuką, jiems paskambintų. „Vėliau sužinojome, jog gerbiamas seniūnas yra medžiotojas ir, kaip sakė mergaitės, jau ne vieną šunį yra nušovęs. Tai gali būti, jog tas valandas po miškus klampojom visiškai be tikslo, nes gal jau seniai jis „nugalabytas“,- neslėpdama liūdesio pasakojo mergina.
Kaip teigė gyvūnų globėja, tokiais atvejais, kai įvykdomas žiaurus elgesys su gyvūnais, ar skriaudėjas bus nubaustas, priklauso nuo to, kaip į tokius atvejus reaguoja rajono policijos komisariatas. „Pavyzdžiui Kaune, pareigūnai jau yra pripratę prie tokių dalykų ir į tai reaguoja, nes suvokia, kad tai yra įstatymo pažeidimas. Pamačius galimai benamį šunį, reikia ieškoti jam pagalbos arba kreiptis į įgaliojimus turinčią įstaigą arba gyvūnų globos organizacijas, bet šaudyti šunų arba juos kažkur išvežti ir palikti likimo valiai – negalima“,- kalbėjo I. Balčiūnaitė.
Gyvūnų globėja teigė, jog seniūno poelgis yra nesuvokiamas. „Gelgaudiškio seniūnas galvoja, kad jis pasielgė visiškai teisingai ir tai yra normalu, bet juk jis yra valdžios atstovas, seniūnas. Kokį jis pavyzdį rodo? Galų gale, kaip reikėjo jaustis toms mergaitėms, kurios pasielgė taip jautriai, gražiai globojo gyvūną, norėjo jį išgelbėti“,- baigdama pokalbį savo nuomonę išsakė pašnekovė.
Neslėpė tiesos
Susisiekus su Gelgaudiškio seniūnu, šis nebuvo labai kalbus, tačiau paprašius pakomentuoti šį įvykį ir, ar tikrai taip pasielgė su gyvūnu, seniūnas to neneigė. „Žmonės skundėsi skundėsi, kad yra kažkoks valkataujantis šuo, tai paėmiau, išvežiau už seniūnijos ribų ir paleidau, dar ir pašėriau. Tas šuo vis prapuldavo ir vėl atsirasdavo, savaitę nebuvo, paskui vėl atsirado“,- kalbėjo V. Dabravolskis. Galimo gyvūno skriaudėjo paklausus, ar nesijaučia blogai taip pasielgęs, šis atsakė, jog „vieni sako, kad blogai, kiti sako, kad gerai“. Seniūnas teigė, jog gyventojai skundėsi dėl gyvūno, bet šuo juk nebuvo piktas. „Aš nežinau, ar tas šuo buvo piktybinis, jis buvo toks visas niežuotas, apiplikusiu kailiu“,- atsakė V. Dabravolskis.
Užsiminus, jog teko girdėti, kad seniūnas yra medžiotojas ir galėjo gyvūną nušauti, šis nusijuokęs atsakė, jog pats turi tris šunis ir tikrai taip nepasielgtų, o pasiteiravus, ar nenorėjo priglausti ketvirto gyvūno, seniūnas atsakė, jog tokio jam nereikia.
Pradėtas tyrimas
Šakių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Kasiliauskas teigė, jog apie šį poelgį jau žino ir aiškinasi situaciją. „Šiuo metu yra ruošiama ikiteisminio tyrimo byla, kai bus iš teisėsaugos pateikta informacija, tuomet bus galima apie tai kalbėti, o šiuo metu situacijos komentuoti plačiau negaliu“,- kalbėjo A. Kasiliauskas.